Įstaigos emblema

2021 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov   Geg »
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  
Lankytojai
Šiuo metu: 2
Iš viso: 380096

Mėnesio archyvas: balandžio 2021

 

               Jau bunda vabalai, žolytė jau žaliuoja, gėlytės kviečia bitutes. Žibartonių jungtinės ugdymo grupės vaikai tyrinėjo pavasarines gėlytes, jas uostė, lietė, apžiūrėjo, skaičiavo žiedlapius. Kūrė bitutes. Vaikai džiaugėsi veikla, tarėsi, bendradarbiavo.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ieva Jakaitienė

              Veiklos tikslas – turtinti vaikų žinias apie obuolį, jo įtaką žmogaus organizmui. Su vaikais pakalbėjome apie obuolio augimo ciklą, jo turtingumą vitaminais. Susipažino, kaip atsiranda obuoliai, kur jie auga, kokių būna obuolių. O savo smalsumą patenkino tyrinėdami obuolių skilteles ir sėklas, eksperimentuodami.

               Atlikome įvairius bandymus su šiuo vaisiumi. Valgydami obuolius pastebėjome, kad, atkandus obuolį, jis po kurio laiko paruduoja. Nutarėme atlikti bandymą: kas gali apsaugoti obuolius nuo rudavimo (oksidacijos). Pasigaminome 4 tirpalus su vandeniu, citrinos sultimis, limonadu ir pienu. Į kiekvieną stiklinę įdėjome po skiltelę obuolio ir palikome per naktį. Sekančią dieną vaikai pastebėjo, jog obuolį nuo rudavimo apsaugojo pienas ir citrinų sultys. Taip pat aiškinomės obuolio savybes, nusakėme spalvą, formą, uostėme, lietėme, ragavome, tyrinėjome jo sudėtines dalis (žievę, sėklas, kotelį), svėrėme, žiūrėjome skęsta ar ne. Mūsų eksperimentų metu vaikai padarė išvadas, jog obuolys turi kvapą, buvo kietas ir saldus. Skaičiavome, kiek obuolys turi sėklyčių, spėjome svorį ir svėrėme, aukštį matavome lego kaladėlėmis, dėjome obuolį, kotelį, sėklytes į vandenį ir stebėjome, skęsta ar plaukia. Pildėme užduočių lapus.

                      Tai puiki STEAM veikla, kuri ugdė vaikų smalsumą tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

Ar kada nors svajojote nuskristi į kosmosą? Mes tikrai taip!!! Visą savaitę gyvenome kosmoso ritmu, kol galiausiai patys tapome tikrais „kosmonautais“.

Kosmosas vaikams – nauja, nežinoma ir ypač patraukli tema. Veiklų metu vaikai tyrinėjo dangaus erdvę (dangų, saulę, mėnulį, žvaigždes), susipažino su kosmosu ir planetomis. Žiūrėjo filmuką, vartė knygeles, domėjosi, klausė. Pasinaudojome taip pat ir išmanosiomis technologijomis. Vartėme knygeles, kurios buvo papildytos 3D veikėjais, stebėjome, kaip pradeda suktis planetos ir atgyja knygelės personažai.

Atlikome užduotėles su išmaniomis grindimis, panaudojome išmaniuosius kubus.

Užduotėlių metu vaikai lavino smulkiąją motoriką spalvindami, karpydami, klijuodami planetas, kosmonautus. Liejo spalvas ant rankšluostinio popieriaus, taip išgavo įvairias spalvas ir ornamentus, kurie vėliau virto planetomis. Mokėsi įvairių sąvokų, tokių kaip didelis – mažas, ilgas – trumpas, aukštai – žemai, kairėje – dešinėje. Klausydami kosmoso, raketų paleidimo garsų lavino girdimąjį  suvokimą. Žodyną plėtėme mokydamiesi dangaus kūnų pavadinimus.

Kupini įspūdžių sugrįžome į Žemę, nuostabiausią ir gražiausią planetą visoje kosminėje erdvėje.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

 

            Žaidimo tikslas buvo nupiešti paukščiuką. Tam panaudojome kauliuką ir SMART išmanųjį ekraną. Kiekvienas vaikas rideno kauliuką, skaičiavo, kiek taškelių iškrito. Tuomet žiūrėjo į lapą, kuriame buvo parodyta, ką reiškia kiekvienas iškritęs taškelis ir pagal tai piešė paukščiuko kūno dalis. Buvo daug gerų emocijų, juoko, nes kiekvienam vaikui išėjo skirtingas paukštelis.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė

 

Kuriam gi vaikui nepatinka guminukai? Juos mielai kramsnoja ir maži, ir suaugę. Tad šį kartą mes nusprendėme juos ne tik valgyti, bet dar ir atlikti eksperimentą.

Viskas labai paprasta: į stiklines įpylėme vandens ir įmetėme guminukus. Liko tik laukti. Tiesa, čia teko ugdytis ir kantrybę, mat tam, kad guminukas „užaugtų“, turi praeiti išties nemažai laiko. Bet argi ne verta? Po pietų miegelio, visi sugūžėjo stebėti, ar jau „užaugo“ guminukai. Tad nieko nelaukdami, išėmėme guminukus iš vandens, pasiėmėme liniuotes ir matavome, lyginome. Vaikai pastebėjo, kad, kol jie miegojo, guminukai paūgėjo net 2 cm., pasikeitė spalvų ryškumas. Dalinosi savo mintimis, kodėl taip nutiko.

Paprastai žodis „saldainis“ vaikus veikia magiškai, o ir mes, suaugusieji, juos mėgstame. Tad šį kartą nusprendėme pamėginti šiuos gardumynus – sveikesnius, pasigaminti kartu su grupės draugais. Saldainius gaminti taip pat smagu, kaip ir valgyti. Apelsinų sultyse ištirpinome želatiną, pylėme į formeles ir laukėme, kol jie sustings. Dar tą pačią dieną vaikai draugiškai dalinosi,  ragavo savo ,,augintų“ guminukų.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

          Vykdydami STEAM veiklą, išsikėlėme sau iššūkį – pasigaminti žaisliukų iš antrinių žaliavų. Vaikai šį pasiūlymą priėmė labai rimtai ir atsakingai. Jie į pasiruošimo darbus įtraukė ir tėvelius. Iš namų vaikučiai atsinešė įvairių dėžučių, kiaušinių dėklų, kamštelių, plastikinių buteliukų. Kai kurie netgi pagalvojo ir aptarė su tėveliais, ką galėtų iš šių priemonių pagaminti. Vaikai vienas per kitą siūlė darbelių idėjas, pasiruošė jų įgyvendinimui. Grupėje užvirė kūrybinis darbas. Vaikai dirbo susikaupę, panaudodami įvairias pakuotes. Baigę darbą visi džiaugėsi savo ir draugų darbeliais. Ši veikla leido pasireikšti vaikų kūrybiškumui, bendradarbiavimui, atskleidė jų saviraišką, loginį mąstymą ir meninius gebėjimus.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

         Kiekvienas iš mūsų stengiamės, kad aplinka, kurioje gyvename būtų švari, saugi ir graži. Tam reikia įdėti darbo ir pastangų. Todėl ir mes, „Nykštukų“ grupės vaikučiai, surengėme šiukšlių rinkimo akciją. Nutarėme, kad švari ir tvarkinga turi būti ne tik darželio aplinka, bet ir teritorija už darželio ribų, miestelio gatvelės. Aplankėme ir netoliese esantį tvenkinį, surinkome šiukšles ir pasigrožėjome bundančia pavasarine gamta, aplinkui ratus sukančiais gandrais. Vaikai buvo aktyvūs, rimtai nusiteikę darbui, rodė iniciatyvą ir džiaugėsi veiklos rezultatais.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė

 

Velykos lietuviams didžiausia bundančios gamtos šventė. Kiaušiniai yra svarbiausias Velykų valgis, o jų marginimas yra pats gražiausias ir maloniausias paprotys.

Smagūs Velykiniai darbeliai ne tik lavina vaikų smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, bet ir supažindina juos su Velykų tradicijomis. Pagrindinis šių darbelių tikslas – suteikti vaikui progą prisidėti prie šventės, lavinti jo įgūdžius, kūrybiškumą.

Susirinkę visi po Velykų švenčių savo grupėse vaikai šventė Velykas. Šoko, dainavo, deklamavo, rideno margučius. Vaikai buvo linksmi, puikios nuotaikos ir labai džiaugėsi savo atsineštais margučiais. Džiaugėsi margučių spalvų įvairove, gėrėjosi raštais, o paskui labai linksmai juos ridinėjo. Pralaimėjusių nebuvo.

 

             Pavasaris yra gamtos atgimimas. Žaluma, pirmieji žydintys augalai džiugina visus. Mūsų grupėje įkūrėme savo žaliąją palangę. Vaikai sėjo sėklas, sodino daigus, stebėjo, kaip iš sėklos išauga daigai. Tyrinėjo augimo tarpsnius, tai fiksavo stebėjimo kalendoriuje. Ragavo, lygino skonių panašumus bei skonius.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Rita Petrauskienė

Ikimokykliniame amžiuje vaikai sparčiai auga. Būtent todėl kasdien jiems reikia gauti daug ir įvairių maisto medžiagų. Subalansuota mityba yra vienas iš svarbiausių sveikatos komponentų. Ji sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą. Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą ir, svarbiausia, mažina atsparumą ligoms. Ypatingai šiame amžiuje formuojasi vaiko maitinimosi stereotipai, valgymo įpročiai ir vienokios ar kitokios nuostatos mitybos atžvilgiu.

Kad gebėtų pasirinkti sveiką maistą, Krekenavos lopšelio-darželio „ Sigutė“  vaikai su sveikatos specialiste keliavo į maisto šalį. Mažieji buvo supažindinti su vaisiais ir daržovėmis, kurias reikėtų vartoti kasdien. Sužinojo ir naujų pavadinimų, pavyzdžiui, artišokas, Briuselio kopūstai, batatas, šparaginė pupelė ir kt. Įsimintiniausias buvo „Drakono vaisius“. Žaisdami žaidimą „Verdu daržovių sriubą“ atrado savo mėgstamas daržoves ir dėjo jas į puodą. O smagiausia buvo spėti, kokią daržovę ar vaisių ragauja užrištomis akimis. Po žaidimo likučiai kaip mat dingo nuo lėkštės. Vaikai skirstė maisto produktus į augalinius ir gyvūninius, atliko užduotį apie nesveiką maistą ir įvardijo produktus, kuriuos reikėtų vartoti labai retai. Kiekvienas papasakojo, kokius produktus dažniausia vartoja šeimoje.

Žaidimai atskleidė ne tik esamus vaikų mitybos įpročius, bet ir padėjo geriau pažinti vienas kitą, išmokti formuoti tvirtesnę nuomonę sveikos mitybos klausimu.

Užsiėmimai apie sveikatai palankų maistą orientuoti į vertybes, kurios, vaikui augant, plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau – socialine norma.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė