Apie fizinio aktyvumo naudą kalbame daug ir dažnai. Vaikams fizinis aktyvumas turi tapti tokia pat įprasta veikla, kaip valytis dantis, gerai išsimiegoti ir sveikai pavalgyti.

Taisyklinga laikysena – tai ne gamtos dovana, o pačio žmogaus įdirbis ir pasiekimas. Netaisyklinga laikysena – viena iš dažniausiai pasitaikančių patologijų.

Spalio 22–23 dienomis darželio vaikai dalyvavo fizinio aktyvumo pamokėlėje „Kad nugarytė būtų tiesi“. Jos metu vaikai darė nesudėtingus mankštos pratimus, kurie stiprina stuburo raumenis, lavina taisyklingą laikyseną.

Lapkričio 12,13 dienomis vaikai dalyvavo aktyvioje „Ąžuolo mankštelėje“. Kartu su trenere ir Ąžuolu galinguoju, skambant nuotaikingai muzikai, mankštino rankas ir kojeles.

Jau nuo mažų dienų reikia pratinti vaikus sąmoningai kontroliuoti savo laikyseną, kantriai aiškinant taisyklingos laikysenos svarbą. Gera vaiko laikysena padeda ateityje išvengti daugybės sveikatos problemų.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant, vaikai nuo pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius vaizdinius.\\

Akių ligų yra įvairių. Jos neaplenkia ir pačių mažiausių. Pablogėjus regai, vaikai gali skųstis pablogėjusiu matymu, galvos skausmu, nuovargiu. Neretai vaikai pareiškia nenorą „skaityti, rašyti“ ir net žaisti, dažnai užkliūna už daiktų, pargriūna, žiūri prisimerkę ir kt. Vakare gali būti paraudusios akys, gal dažnai mirksi, jas trina? Pasitaiko, kad, žiūrėdamas televizorių, kreipia galvą į vieną kurią nors pusę? Tai jau gali būti regos sutrikimų simptomai.

Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena.

Šią dieną paminėjo Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikai. Spalio 8, 9 dienomis jie dalyvavo valandėlėje apie akių priežiūrą, kaip jas išlaikyti kuo sveikesnes. Mažieji su sveikatos specialiste diskutavo, kodėl reikalingos akys, koks tai svarbus organas, kaip jaučiasi žmonės, kurie neturi galimybės matyti šio supančio pasaulio. Aptarė, kokią mitybą pasirinkti, kad akytės būtų sveikesnės, mokėsi mankštos pratimų. Išsiaiškino, kaip elgtis su aštriais daiktais ar įrankiais, kad nesužeistų akių. Akies trauma – tai ne tik fizinis skausmas, bet ir rizika netekti regėjimo. „Pelėdžiukų“ grupės vaikams sveikatos specialistė patikrino regėjimą. Rezultatai buvo pateikti tėveliams.

Nuo seno liaudyje gajus posakis – nori, kad akys būtų sveikos, valgyk daug morkų ir mėlynių. Tadėl privalome jomis rūpintis, nes jos yra mūsų sielos veidrodis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Dažnai manoma, kad priekabiavimas (tyčinis, pasikartojantis agresyvus vaikų ir paauglių elgesys, t. y., erzinimas, pravardžiavimas, daiktų atiminėjimas, tyčiojimasis, stumdymas, mušimas, ignoravimas, apkalbinėjimas ir pan.) dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, tačiau tyrimai rodo, kad tai – dažnas reiškinys ir darželiuose. Pas mus vis dar gajūs mitai: „Jei iš tavęs tyčiosis – tapsi stipresnis, atsparesnis“. Naujausi tyrimai rodo, kad agresyviausi yra 2–4 metų vaikai. Šio amžiaus vaikai dar nemoka spręsti problemų žodžiais, todėl itin dažnai pasitelkia kumščius. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, tampa bailūs, neramūs, nepasitikintys savimi.

Spalio 9 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo edukacijoje „Pasakiška pasaka apie patyčių prevenciją“. Ši valandėlė su vaikais buvo skirta paminėti „Pasaulinę psichikos sveikatos dieną“.

Patyčios veikia visus vaikus, kurie su jomis susiduria – tiek patiriančius patyčias vaikus, tiek stebėtojus, tiek skriaudėjus. Patyčios žeidžia vaikus, kelia daug įtampos, trukdo užsiimti kasdienėmis veiklomis bei palieka ilgalaikes psichinės sveikatos pasekmes. Užsiėmimą vedė sveikatos specialistė Marija, kuri diskutavo su vaikais, kas yra patyčios, kaip jas atskirti, nagrinėjo įvairias situacijas, su kuriomis susiduria vaikai. Sekė pasakišką pasaką apie tris draugus, iš kurių vienas patyrė patyčias. Aptarė šią istoriją. Atliko praktinį darbelį, gamino linksmus, antistresinius kamuoliukus, kurie padės vaikams nusiraminti ar atsipalaiduoti.

Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Ji yra sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Gerą psichinę sveikatą turintis suaugęs žmogus įgyja emocinį, dvasinį atsparumą, kuris leidžia patirti džiaugsmą, nusivylimą, liūdesį, padeda ištverti skausmą. Tad atsakymas tik vienas: TO NETURI BŪTI.

Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė

Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikučiai dalyvauja sveikatos ugdymo projekte „Gamta – geriausias sveikatos mokytojas“. Vienas iš šio projekto numatomų renginių yra edukacinė programa „Riedėk, riedėk, obuoliuk“. Nuvykusius į Panevėžio „Šiaurinę biblioteką“ pasitiko nuostabios darbuotojos. Pasitelkusios aktyvius metodus, vaikučius supažindino, kokia yra obuolio nauda. Vaikai klausėsi sekamos pasakos iš Vytauto V. Landsbergio knygos „Obuolių pasakos ir kriaušių“, paskui atsakinėjo į klausimus, žaidė žaidimus, dainavo dainelę, darė kūrybinį darbelį. Viskas buvo apie obuolius. Linksma nuotaika ir vaikų juokas lydėjo kiekvieną naują veiklą. Atsisveikinimui visi gavo dovanų po raudonskruostį obuoliuką ir receptą, kad namuose vaikai kartu su tėveliais galėtų pasigaminti po sveiką patiekalą pietums ir turiningai praleistų laiką.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedre Survilienė

Ruduo – ypatingas metų laikas. Medžiai pasidabinę margaspalviais lapais, gausybė gilių, kaštonų, kankorėžių ar kitokių miško gėrybių. Kiekvienas vaiko žingsnis rudens takeliu palydėtas. Kiek spalvų, garsų, augalų ir gyvūnų! Taigi, pati gamta mums pasiūlė temą kūrybiškai veiklai.

,,Drugelių“ grupės vaikučiai ir mokytoja Virginija, pasinaudodami IKT priemonėmis, keliavo miško takais, atliko įvairias užduotis, turtino ir plėtė savo žinias apie rudenį, jo požymius, miško augalus, gamtos gėrybes. Vaikai patyrė daug džiugių akimirkų, įvairiomis meninėmis raiškos priemonėmis perteikė įspūdžius.

,,Drugelių“ grupės vyresn. mokytoja Virginija Šašienė

Kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti, kodėl būtina tinkamai plauti rankas. Ypač svarbu ligų epidemijos metu, kai plinta įvairios virusinės ligos, kai padaugėja žarnyno infekcijų. Jeigu mes mikrobus matytume kaip kokius vabaliukus, tai rankų higiena būtų turbūt 100 procentinė. Deja, plika akimi mikroorganizmų nematome ir todėl prarandame budrumą ir atsipalaiduojame.

Kolektyvuose vaikai per nešvarias rankas turi didesnę riziką užsikrėsti kvėpavimo, virškinamojo trakto ligomis, kurios gali lengvai plisti tarp šeimos narių.

Spalio 15 dieną minima Pasaulinė rankų plovimo diena. Šią dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikai kartu su sveikatos specialiste dar kartelį prisiminė, kada reikia plauti rankas ir kaip teisingai tai atlikti.

Vaikai išliks sveikesni, jeigu sudarysime sąlygas, skatinsime juos tinkamai ir dažnai plauti rankas, rodys pavyzdį suaugusieji.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė