Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ paminėjo lietuvių kalbos dieną renginiu „Šalis, kurios vardas – Lietuva“. Lopšelio-darželio aplinka pasipuošė įvairiais trispalviais akcentais, vaikų darbeliais. Kiekvienoje vaikų grupėje buvo deklamuojami eilėraštukai, dainuojamos dainos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Patraukliomis formomis vyko pokalbiai apie artimiausią aplinką, įžymias vietas, apie Lietuvos valstybės simbolius, apie svarbiausius istorinius įvykius.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Buzienė

       „Pelėdžiukų“ grupės vaikai vasario 26 dieną dalyvavo valandėlėje apie mikrobus. Dažnai mažiesiems iškyla klausimas, kiek jų gyvena tarp mūsų, kur jie slepiasi, ką daryti, kad nugalėtum milžinišką virusų ir bakterijų kariuomenę? Atsakymo į šiuos klausimus vaikai ieškojo su sveikatos specialiste valandėlės metu. Ugdytiniai sužinojo, kokių rūšių ir formų būna bakterijos ir virusai, susipažino su jų sukeliamomis ligomis, aptarė, kur daugiausia jų slepiasi. Vaikai smalsiai dalyvavo eksperimente ir sužinojo, ko bakterijos labiausiai bijo. Atliko užduotėles „Švaros draugai“.
Vaikai tvirtai teigė, kad bakterijų tramdytojų pagrindinis ginklas – asmens higienos priemonės ir taisyklių prisilaikymas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

    „Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Jei nebėgsi, išvarysim, su botagais išbaidysim!“ Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prišaukti pavasarį. Tai viena iš savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų yra kaukės, persirenginėjimas, Morės deginimas, blynų valgymas. Seni žmonės sakydavo: jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.

      Mes irgi varėme žiemą ir šaukėme pavasarį.

     Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikai sausio 11–12 d. dalyvavo valandėlėje „Čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas“. Vaikai sužinojo, kad visi  virusai paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. O prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam.

     Kartu su sveikatos specialiste mažieji aptarė, kaip teisingai kosėti ir čiaudėti, kokiomis priemonėmis naudotis, kad viruso lašelių kuo mažiau patektų į orą. Išsiaiškino, kodėl žmonės čiaudo, koso. Vaikai sužinojo, kad  čiaudulys gali apsaugoti mūsų kūną. Tai labai svarbi imuninio proceso dalis, kuri padeda išsaugoti gerą sveikatą.

     Mikrobai gali patekti į žmogaus organizmą per įvairias kūno ertmes: burną, šnerves, akis ir ausis. Todėl turime mokyti vaikus, kaip užkirsti kelią plisti mikrobams, apsisaugoti nuo jų ir  nebūtų pavojinga aplinkiniams.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

     Visi sutinka, kad ne visada įpročių formavimas būna malonus procesas, dažnai jiems ugdyti reikia valios pastangų ir didelio entuziazmo. Dantukų valymas – ne išimtis.

     „Sveiki dantukai“ – tokia buvo valandėlės tema. Sausio 28–29 d. „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai su sveikatos specialiste ne tik aiškinosi apie dantukų priežiūros svarbą, bet kartu mokėsi ir juos valyti. Pas mažuosius į grupes atkeliavo drakoniukas, kuris turėjo gražų, didelį šepetuką, dantų pastą ir dantų krapštukus. Vaikai susidraugavo su juo, išmoko dviejų pirštukų taisyklę: ,,2-2-2“.  Dantukus reikia valyti dukart per dieną: atsikėlus ryte ir vakare, prieš miegą, po dvi minutes ir aišku dviese – su mamyte ar tėveliu. Mažieji apsilankė dantukų šalyje, kur gyveno dantukų fėja ir peliukas. Jie papasakojo, kokių vaikai gauna dovanų, kai iškrenta sveikas ar sugedęs dantukas. Visiems vaikams padalinti dantukų priežiūros kalendoriai, kuriuos kiekvieną dieną pildys su tėveliais.

     Tinkama vaikų burnos profilaktika sumažina ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų, ypatingai virškinamojo trakto ligų skaičių, ugdo vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.

      Kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

     Žiema – ne vien tik linksmybės statant besmegenius, čiuožinėjant nuo kalnelio, bet ir rūpestis, kaip padėti peržiemoti neišskridusiems paukšteliams. Šį mėnesį paspaudęs šaltukas kaip reikiant sukaustė žemę, pribarstė daug sniego ir tai įpareigojo mus padėti savo draugams.

     Pakalbėjome apie paukštelius, kad jiems labai sunku ieškoti maisto žiemą sniege, o lesyklėlės yra tam, kad išalkęs paukštelis atskristų ir pasimaitintų. Tad nusprendėme prisijungti prie gražios akcijos ,,Baltasis badas“: darželio teritorijoje lesyklėlėse lesinsime paukštelius.

     Čiupome kartoninius ritinėlius nuo tualetinio popieriaus, įvairias kruopas ir sėklytes, riešutų sviestą ir medinius pagaliukus, kuriais tą sviestą ne tik tepėme, bet ir ragavome. Kai jau visas kartoninis ritinėlis buvo išteptas riešutų sviestu, pavoliojome ritinėlį kruopomis, o išėję į darželio kiemą pakabinome juos ant medelių. Ilgai netruko laukti, kai paukšteliai pasirodė prie mūsų lesyklėlių.

     Padarėme ir meninį darbelį. Pūtėme muilo burbulus, jais nudažėme popieriaus lapą, tepėme dažais rankytes, dėjome atspaudus, kurie virto gražiais paukšteliais: zylutėmis ir sniegenomis.

„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Lindautaitė

Judėti turime visi bet kokiame amžiuje. Vaikui fizinis aktyvumas reikalingas taip pat, kaip maistas ar oras. Judėjimas stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir vystosi. Judėdami vaikai patenkina svarbiausius savo poreikius – fizinius, pažintinius, saviraiškos ir kitus. Vaikų poreikis judėti yra didžiulis, o šių dienų kasdienybėje jis dar aktualesnis.

Sausio 21–22 d. Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo fizinėje veikloje. Mažieji atliko nesudėtingus judėjimo pratimus. Jie tarsi lenktyniavo, kas pratimus atliks ilgiau, kas greičiau, kas geriau, galėjo išbandyti savo kūno galimybes. Tokie žaidimo forma pratimai lavina vaikų motoriką ir fizinius gebėjimus.

Vaikui kasdien reikia 2–3 valandų aktyvaus judėjimo tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas viso kūno ir jo funkcijų vystymasis.Taigi fizinis aktyvumas – nauda sveikatai ir smagi pramoga.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Linkaučių ir Žibartonių skyriais prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Iš ryto uždegtos dešimčiai minučių žvakelės visą bendruomenę sutelkė rimčiai ir prisiminimams. Kad vaikai pajustų bendrumą su visa švenčiančia tauta, tylos minute dėkojome už laisvę kovojusiems ir žuvusiems lietuviams. Sausio 13-osios nakties įvykių fragmentus vaikai žiūrėjo filmuotoje medžiagoje, klausėsi patriotinių dainų, darė teminius darbelius. Tai priemonės, ugdančios patriotiškumą, meilę Tėvynei.

Mokykim jaunąją kartą didžiuotis savo šalimi, istorija, kalba, puikiais žmonėmis, o mes, suaugę, gyvenkime vienybėje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Buzienė