Vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, įtakojančių sveikatą, yra mityba. Subalansuota mityba gali užtikrinti organizmo aprūpinimą energija ir visomis reikiamomis medžiagomis, kad žmogus galėtų augti, judėti, kad normaliai funkcionuotų visos jo organizmo sistemos ir jis gerai jaustųsi. Sveikos mitybos ugdymas turėtų prasidėti kuo anksčiau. Ikimokyklinis amžius labai svarbus vaikams, nes būtent tuo metu jie atranda naujus maisto produktus, naujus skonius, formuojasi jų maitinimosi įpročiai, kurie, tikėtina, išliks paauglystėje ir visam gyvenimui. Be to, svarbu, kad vaikai įgautų ne tik daug žinių apie sveiką ir subalansuotą mitybą, bet kartu ugdytųsi ir valgymo įpročius. Dažnai būna, kad tam tikrame amžiuje vaikų maitinimas tampa komplikuotas. Bandant išsiaiškinti priežastis, buvo išryškinti du įtakojantys veiksniai. Vienas jų – išrankumas, kai vaikas atsisako valgyti dar neragautų maisto produktų arba kai nustoja valgyti jau žinomą maistą. Kitas veiksnys – apetito stoka, kai vaikas nejaučia malonumo, valgydamas bet kokį maistą. Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimo duomenimis, labai nedidelė dalis vaikų visiškai nevartoja daržovių ir vaisių, tačiau jų vartojama nepakankamai. Lyginant vaisių ir daržovių suvartojimą, atsižvelgiant į amžių, pastebėta, kad penkiamečiai jų valgo dažniau nei trimečiai. Be to, daugelis tėvų nepakankamai dėmesio skiria sveikatai palankiai mitybai, o šeimose vyrauja konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą.
Siekiant vaikams suteikti žinių ir padėti formuoti teisingus sveikos mitybos įpročius lapkričio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo organizuojamos veiklos. Priešmokyklinių grupių vaikai atliko praktines užduotėles „Valgau sveiką maistą“, „Žinau, kaip dera valgyti“, skaičiavo vaikų išgertas vandens stiklines, braižė diagramą. Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras „Kiškučių“, „Nykštukų“ ir „Drugelių “grupės vaikams vedė edukaciją „Sveika mityba – raktas į sveikatą“. Su edukatore Egle vaikai kalbėjosi apie maisto produktų įvairovę, sveiko maisto naudą žmogaus sveikatai, aptarė, koks maistas yra „nesveikas maistas“ bei mokėsi pasakyti jam „NE“. Spalvotomis kortelėmis vaikai vertino, kurioje sveikos mitybos piramidės dalyje yra sveiki ir nesveiki maisto produktai. Į spalvingas lėkštes turėjo sudėti sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, dalyvavo protų mūšyje „Išlukštenk riešutėlį“. Veiklos pabaigoje už pasiryžimą ir drąsą nuo šiol maitintis sveikai visi vaikai buvo apdovanoti sveikatingumo diplomais.
Siekiant, kad vaikų mityba būtų subalansuota, ji turi atitikti visas rekomendacijas:
- vaikai turi vartoti tiek augalinės kilmės, tiek gyvūninės kilmės maisto produktus, tam kad būtų užtikrinta visavertė mityba;
- didžiąją dalį dienos raciono turi sudaryti daržovės ir vaisiai, nes angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis;
- vaikui turėtų būti sudaromas tam tikras dienos režimas, valgyti 4–5 kartus per dieną, paskutinį kartą valgyti dvi valandas prieš miegą;
- maistą rekomenduojama dažniausiai gaminti namuose. Vietoje kepto maisto rinktis virtą ar troškintą maistą;
- vaikas turi gauti kuo mažiau greito, nesveiko, sūraus, riebaus ar aštraus maisto, nes tokio pobūdžio maisto produktai gali sutrikdyti virškinimo sistemą;
- pusryčius vaikams būtina valgyti kasdien;
- pakankamai gerti skysčių.
Vaikai įsitikino, kad mityba – vienas svarbiausių vaiko sveiko augimo ir vystymosi faktorių. O kad vaikai įgytų sveikus maitinimosi įpročius, grupių mokytojos, visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys darželiuose, ir tėvai turėtų bendradarbiauti ir skirti tam ypatingą dėmesį, o sveikos mitybos ugdymas jauname amžiuje turėtų būti vienas svarbiausių uždavinių, siekiant sumažinti nutukimo paplitimą tarp vaikų.
Žmogaus sveikata priklauso nuo to, kiek jis rūpinasi ja per visą gyvenimą. Jei žmogus nuo vaikystės puoselėjo sveiką gyvenimo būdą, tikėtina, kad ir suaugęs jis galės džiaugtis sveikata.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
