Užkrečiamosios ligos – tai ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Žmonės jais gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą sukėlėjai gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais, augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Dėl socialinių, technologinių ir aplinkos veiksnių atsiranda vis naujų susirgimų, kurie plinta kur kas greičiau ir yra pavojingi gyvybei. Dažniausiai pasitaikantis pirminis užkrečiamų ligų šaltinis – nešvarios rankos, nes per jas didžioji dalis mikroorganizmų (80 proc.) patenka į žmogaus organizmą. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Siekiant mažinti užkrečiamų ligų paplitimą, valdyti užkrečiamųjų ligų epideminį procesą ugdymo įstaigose organizuojamos paskaitos, praktiniai užsiėmimai užkrečiamųjų ligų temomis.

Balandžio mėnesį darželyje lankėsi edukatorė Justina. Ji paaiškino, kokie mikroorganizmai gali gyventi ant nešvarių rankų, kaip patenka į organizmą ir kokius sveikatos sutrikimus jie sukelia. Su vaikais atliko švarių rankų eksperimentą.

Gegužės 5-oji kasmet minima kaip Pasaulinė rankų higienos diena, primenanti apie paprastą, bet gyvybiškai svarbią priemonę – švarias rankas. Šią dieną paminėjome su darželio vaikais. Vaikai klausė pasakos „Murzulis rankų planetoje“, kartu su Brokoliuku ir Braškyte mokėsi  teisingai plauti rankas su muilu. Visuomenės sveikatos specialistė vaikams akcentavo, kad rankų plovimas su muilu pašalina ligas sukeliančius mikroorganizmus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:

• žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą;
• mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui. Be to, jie gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkius sveikatos sutrikimus;
• mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ant įvairių aplinkos objektų ir lengvai išplisti aplinkoje.

Vaikai atliko užduotis „Mikrobų gaudynės“, „Domukas nori būti švarus“.

Švarios rankos turi tapti kasdieniu įpročiu kiekvienam. Dažniausiai būtent vaikams reikia priminti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Juk taip paprasta paimti muilo gabalėlį, atsukti vandens čiaupą, užtrukti apie 30 sekundžių ir užkrečiamų ligų profilaktika atlikta. Prisiminkime, kad švarių rankų galia – mūsų visų rankose, o tai pagarba sau ir kitiems.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Mankšta – vienas iš fizinio aktyvumo būdų gerinti  sveikatai. Skiriant vos 15 minučių mankštai kiekvieną dieną, galima pagerinti savo emocinę būklę, pastiprinti raumenis ir sąnarius, ilgainiui sumažinti kraujospūdį. Viso kūno mankšta  priverčia raumenis dirbti ir reikalauja, kad kūnas degintų kalorijas. Reguliariai, ryte atliekama mankšta turi nemažai privalumų: pagerina medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bendrą ištvermę, pagerina miego kokybę, padeda kontroliuoti apetitą, aktyvina skeleto raumenų metabolizmo procesus ir kt. Mankštinti pėdas taip pat svarbu kaip ir visą kūną.

Mūsų pėdos – tai tarsi mažas viso kūno žemėlapis, jose yra taškai, susiję su tam tikrais kūno organais. Jas mankštinant ne tik suaktyvinama kraujotaka  bet ir prisideda prie viso organizmo darnios veiklos. Be to, pėdų mankšta yra pagrindinė prevencinė priemonė prieš plokščiapadystę. Tai pėdos deformacija, pasireiškianti pėdos skliautų suplokštėjimu. Labai svarbi pėdos skliauto atliekama amortizuojanti funkcija vaikštant mums leidžia išlaikyti pusiausvyrą. Raumenims ir raiščiams silpstant, pėda deformuojasi, padas tampa visiškai lygus ir šios funkcijos netenkama. Pėda yra svarbiausia žmogaus kūno judėjimo-atramos sistemos dalis. Jos funkcija užtikrina tiek stabilią kūno atramą stovint, tiek lankstumą judant. Tvirtos pėdos – tai ne tik darni pėdos raumenų funkcija, mažesnė patologijų tikimybė, bet ir taisyklinga kūno laikysena, eisena. Visi vaikai gimsta būdami plokščiapėdžiai. Vaikų iki 3 metų amžiaus pėdos šiek tiek suskliaustos į vidų ir yra plokščios, to priežastis – pėdutėje esantys riebalai ir blauzdos bei pėdos raumenų silpnumas. Pamažu riebalų mažėja, raumenys stiprėja ir galiausiai apie 3–5 gyvenimo metus ima formuotis pėdos skliautas. Skliautas formuojasi iki 10 metų amžiaus, todėl labai svarbu, kad visą formavimosi laikotarpį pėda gautų tinkamą – ne per mažą ir ne per didelį krūvį kaulams ir raumenims. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios 6–7 metų vaikams atsiranda plokščiapėdystė, yra nepakankamas fizinis aktyvumas ir antsvoris, todėl jos prevencija turi būti orientuota į fizinio aktyvumo užtikrinimą ir svorio kontrolę. Kad vaikas išvengtų įgytos plokščiapėdystės, svarbu parinkti vaikui tinkamą avalynę, skatinti vaikščioti basomis ir pėdutes stiprinti specialiais pratimais.

Kad pėdutės būtų stipresnės ir sveikesnės, visuomenės sveikatos specialistė „Pelėdžiukų“ grupės vaikus pamokė, kaip jas mankštinti. Pasitelkdami tradicines ir netradicines priemones, vaikai atliko pėdučių mankštos pratimus. Smagiausia vaikams buvo pėdutėmis tvarkyti išmėtytus daiktus. Plokščiapėdystės profilaktikai galima panaudoti įvairias priemones: masažinius kamuoliukus, nestabilias plokštumas, balansines pagalvėles, basų pėdų ergoterapinius takus, lazdeles, lauko baseinėlius ir kt. Lengviau plokščiapėdystės išvengti nei ją gydyti. Tad pasitelkiant kūrybiškumą, žaidimų elementus, skirtingas tematikas, pasakų motyvus ar kitus būdus, vaikai bus skatinami labiau jas mankštinti.

                      Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė