Įstaigos emblema

Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)

Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)

I Tvarumo bruknė

I Tvarumo bruknė
2026 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Lankytojai

Šiuo metu: 4
Iš viso: 1242576

Bundant pavasariui, kai saulė vis drąsiau šypsosi pro langą, o pirmieji paukščiai pasveikina naują dieną, į mūsų širdis atkeliauja šiluma, džiaugsmas ir atgimimo nuotaika. Gamta skleidžiasi, pražysta pirmieji žiedai, o kartu su pavasariu į mūsų darželį atkeliavo ir viena gražiausių bei linksmiausių švenčių – šv. Velykos.

Šia proga su vaikais surengėme smagų rytmetį „Rid rid margi margučiai“. Į grupę atkeliavęs Velykų kiškis pakvietė vaikus į nuotaikingas veiklas – kartu dainavome, šokome ratelius, žaidėme įvairius žaidimus su margučiais. Daug džiaugsmo vaikams suteikė smagi užduotis perduoti šaukštą su margučiu jo nenumetus. Taip pat vaikai rideno margučius, džiaugėsi jų susidūrimais ir savo sėkme. Po aktyvių veiklų mažieji kūrėjai kartu su kiškučiu spalvino ir margino nupieštus margučius.

Šis rytmetis buvo kupinas juoko, gerų emocijų ir pavasariško džiaugsmo.

Grupės mokytoja Sigita Rimaitienė

 

Kovo 26 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko jubiliejinė, jau 10-oji priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija „Mes – gamtos vaikai 2026“. Šis renginys subūrė Panevėžio rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinius, skatindamas juos tyrinėti aplinką, eksperimentuoti ir dalintis savo atradimais.

Renginyje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kurie pristatė STEAM gamtamokslinį eksperimentą „Puodelio paslaptis: stebuklingas vanduo“. Savo pristatyme vaikai akcentavo vandens svarbą eksperimente. Keldami hipotezę – ar galima „prakalbinti“ puodelį, – jie tyrinėjo, kaip keičiasi rezultatas priklausomai nuo sąlygų. Mažieji tyrėjai drąsiai pasakojo apie savo eksperimentą, tyrinėjimus, pastebėjimus ir rezultatus.

Dalyvavimas konferencijoje suteikė vaikams daug džiugių emocijų, stiprino pasitikėjimą savimi, viešojo kalbėjimo gebėjimus bei įkvėpė toliau domėtis gamtos reiškiniais. Didžiuojamės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniais – jų smalsumu, kūrybiškumu ir noru pažinti pasaulį per patirtį!

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė

Vaikai į smurtą reaguoja skirtingai, priklausomai nuo to, ar jau turėjo panašios patirties. Svarbu nepamiršti, jog vaikai, augantys sveikoje, ramioje aplinkoje, išmoks atsirinkti, kaip reaguoti teisinga prieš save ir prieš kitus: atsitraukti, pasakyti ir nueiti, nesivelti. Kartais patyčias norma paverčia patys tėvai, ragindami vaiką pastovėti už save, nesiskųsti, nekreipti dėmesio arba kirsti atgal besityčiojančiam vaikui. Esą truputis patyčių užgrūdina, išmoko pastovėti už save ir formuoja kietą charakterį.

Kaip ir kasmet, šiais metais  kvietėme vaikus kovo mėnesį tradiciškai daugiau skirti dėmesio patyčių problemai, akcentuodami, kad itin svarbu kalbėtis apie patyčias:

       – padėti atpažinti ir skirti, kas yra patyčios, o kas humoras ar konfliktas;

       – kalbėtis su vaikais apie patyčių formas (žodinės, fizinės, elektroninės);

       – aptarti, kaip reaguoti, jei vaikas patiria patyčias;

       – ieškoti kartu su vaikais būdų, kaip padėti klasės draugui, patiriančiam patyčias;

       – diskutuoti, ar verta kalbėti ir apie tuos, kurie mėgsta pasityčioti iš kitų, inicijuoja patyčias ar jas palaiko; kaip padėti jiems išmokti laiku sustoti ir savo neigiamas emocijas išreikšti kitais būdais, neskaudinant ir nežeminant kitų.

Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė apie šią aktualią problemą kalbėjosi su „Pelėdžiukų“ grupės vaikais. Su darželinukais kalbėta apie patyčias ir emocijas. Aptartos, kokios elgesio formos gali būti laikomos patyčiomis, per patirtis savo arba kitų, po to su vaikais įsivardinome, kaip patyčios gali priversti jaustis arba, kaip galima jaustis, kai mes tyčiojamės, kai vis dėl to atsiprašome ar gauname atsiprašymą. Užsiėmimą užbaigėme draugystės ratu (draugui iš dešinės turėjome pasakyti po komplimentą).

Patyčių problema nėra vien tik pavienių vaikų elgesys – tai visos bendruomenės atsakomybė. Tik nuosekliai ugdydami vaikų emocinį raštingumą, mokydami juos atpažinti savo ir kitų jausmus bei drąsindami netylėti, galime tikėtis realių pokyčių.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Vanduo yra pagrindinis žmogaus organizmo komponentas, sudarantis apie 60-70 % mūsų kūno svorio. Jis būtinas visiems gyvybiniams procesams ir yra nepakeičiamas elementas sveikam gyvenimui. Tačiau ne visi vandens šaltiniai yra vienodi – švarus vanduo, be teršalų ir kenksmingų medžiagų, yra ypač svarbus sveikatai. Pagrindinė vandens funkcija organizme – palaikyti tinkamą hidrataciją. Kūno ląstelėms, audiniams ir organams vanduo reikalingas, kad jie galėtų tinkamai funkcionuoti. Švarus vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, palaikyti odos elastingumą ir drėgmę bei užtikrina sklandžią kraujotaką. Vanduo taip pat yra būtinas sveikam virškinimo sistemos funkcionavimui – jis padeda suskaidyti maistą, palengvina maistinių medžiagų įsisavinimą ir skatina nereikalingų medžiagų šalinimą. Svarbu, kad vanduo būtų švarus, be cheminių priemaišų ir bakterijų, nes tai mažina riziką susirgti virškinamojo trakto infekcijomis ir kitomis ligomis. Švarus vanduo yra svarbus ir odos sveikatai – jis padeda išlaikyti odos drėgmę, gali mažinti raukšlių atsiradimą bei padėti kovoti su odos problemomis, tokiomis kaip spuogai ar egzema. Vandens vartojimas taip pat gali padėti kontroliuoti svorį. Jis neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas troškuliui numalšinti vietoj saldintų gėrimų. Be to, vanduo padeda jaustis sotesniems ir sumažina persivalgymo riziką.

Norint palaikyti gerą sveikatą, rekomenduojama per dieną išgerti:

  • suaugusiesiems – apie 2–3 litrus vandens; (įskaitant skysčius iš maisto)
  • 1–3 metų vaikams – apie 1,0–1,3 litro;
  • 4–8 metų vaikams – apie 1,2–1,6 litro;
  • 9–13 metų vaikams – apie 1,5–2,1 litro.

Visame pasaulyje kovo 22 dieną švenčiama Pasaulinė vandens diena. Ši diena svarbi tuo, kad ja siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą mūsų kasdieniame gyvenime ir išteklių tausojimo būtinybę. Tai priminimas mums visiems apie trapų ryšį tarp civilizacijos ir gamtos. Šią dieną 1992 m. oficialiai inicijavo Jungtinės Tautos. Kiekvienais metais šią dieną minime kartu su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Tad ir šie metai nebuvo išskirtiniai. Visose grupėse vyko veiklos, skirtos Vandens dienai paminėti. Vaikai susipažino su vandens šaltiniais, jo nauda švarai, gamtai ir sveikatai, išsiaiškino, kas yra vanduo ir kokios jo savybės, tyrinėjo vandens savybes įvairiais pojūčiais: matuodami, pilstydami, maišydami. Taip pat žiūrėjo edukacinius filmukus „Baltprausys“, „Tekėk, upeliuk“ ir juos aptarė.

Vanduo yra tiesos ir sąmoningumo simbolis – nematomas, tačiau nepaprastai svarbus mūsų kasdienybės herojus. Jis tyliai rūpinasi mūsų sveikata, užtikrina švarą ir palaiko gyvybę visoje gamtoje. Dažnai jo vertę prisimename tik tada, kai jo pritrūksta ar jis tampa užterštas. Tad apibendrinant galima teigti, kad vanduo yra vienas svarbiausių mūsų gyvenimo išteklių, todėl turime jį saugoti ir vartoti atsakingai. Kiekvienas mūsų mažas žingsnis – taupesnis vandens naudojimas ar aplinkos saugojimas – prisideda prie švaresnės ir sveikesnės ateities.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

           Kovo 23 dieną darželyje vyko Dauno sindromo dienos minėjimas. Šioje akcijoje taip pat dalyvavo Žibartonių ir Linkaučių skyriai. Šią dieną vaikai ir mokytojai kalbėjo apie draugystę, toleranciją, pagalbą vieni kitiems ir tai, kad visi žmonės yra skirtingi, bet vienodai svarbūs. Visas darželio kolektyvas ir vaikai mūvėjo skirtingas kojines, kurios simbolizuoja kitoniškumą ir supratimą. Ugdytiniai dalyvavo įvairiose veiklose, piešė, kalbėjosi apie gerumą ir draugystę. Šių veiklų metu vaikai mokėsi suprasti, kaip svarbu būti draugiškiems, atjaučiantiems, gerbti kitus ir priimti kiekvieną žmogų tokį, koks jis yra.

Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė

Kovo 20 dieną darželyje paminėjome Pasaulinę Žemės dieną, organizuodami prasmingą ir nuotaikingą renginį „Saugokime Žemę kartu“.

Dar prieš susirenkant į salę, ugdytiniai grupėse atliko kūrybinę užduotį „Iššifruok dieną“. Vaikai dėliojo raides, spalvino jas skirtingomis spalvomis ir bandė išsiaiškinti, kokia šiandien ypatinga diena. Susirinkus visiems kartu, vaikai pristatė savo darbus ir džiaugsmingai paskelbė atsakymą – šiandien Žemės diena! Ypač išsiskyrė darbai, papuošti mielais piešinėliais – debesėliais, saulytėmis ir gėlytėmis.

Renginio metu vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir mokėsi, kaip saugoti mūsų planetą – rūšiuoti atliekas, tausoti gamtos išteklius bei rūpintis aplinka. Per įvairias veiklas, žaidimus ir diskusijas ugdytiniai suprato, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnės ir gražesnės Žemės kūrimo.

Šventės metu buvo eksponuojama mokytojos Giedrės Survilienės organizuota kūrybinių darbų paroda – paukšteliai iš antrinių žaliavų. Dėkojame vaikams ir jų tėveliams už kūrybiškumą, skirtą laiką ir bendras pastangas kuriant.

Ačiū visiems, kurie kartu paminėjo Žemės dieną ir kasdien prisideda prie mūsų planetos saugojimo.

Renginio organizatorė ir vedėja mokytoja Margarita Stasevičienė

      Kovo mėnesį Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Kalbos savaitė „Lietuviškos pasakos ir tarmės“, kurią organizavo švietimo pagalbos specialistės. Visos savaitės metu vaikai leidosi į pažintinę ir kūrybinę kelionę po lietuvių liaudies pasakų, tarmių ir knygų pasaulį.

     Pirmąją dieną „Tarmės ir pasakos“ vaikai susipažino su lietuvių tarmėmis ir Lietuvos regionais, aptarė jų išskirtinumus. Jie klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir ožiukai“, diskutavo apie veikėjus ir jų poelgius, o kūrybinės veiklos metu spalvino mėgstamiausius pasakos herojus, lavindami vaizduotę ir kalbinius gebėjimus. Antrąją dieną, skirtą lėlių teatrui, vaikai stebėjo lazdelinių lėlių spektakliuką  „Vilkas ir ožiukai“. Jie mokėsi susikaupti, atpažinti emocijas, aptarė pasakojimo eigą ir veikėjų elgesį. Vyresnieji ugdytiniai patys inscenizavo šią pasaką, naudodami pirštinines lėles, taip stiprindami kūrybiškumą, saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Trečiąją dieną vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Čia bibliotekininkė supažindino su bibliotekos veikla, papasakojo apie knygų svarbą ir jų pasirinkimą. Vaikai mokėsi atsakingai elgtis su knygomis, rinkosi vaikiškas knygeles, bandė skaityti jų pavadinimus, taip lavindami skaitymo pradmenis ir domėjimąsi knygų pasauliu. Ketvirtąją dieną vyko kūrybinės knygelių gaminimo dirbtuvėlės. Vaikai iš senų žurnaliukų kūrė savo knygeles – rinko, klijavo paveikslėlius, kūrė paprastus pasakojimus. Pristatydami savo darbus, ugdė gebėjimą kalbėti prieš grupę, reikšti mintis ir pasitikėti savimi. Kiti vaikai gamino dovanėles senelių namams – dekoravo kiaušinėlius, ugdė kūrybiškumą, kruopštumą bei empatiją.

Savaitė buvo užbaigiama bendruomenės renginiu senelių globos namuose. Priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai, mokytoja ir švietimo pagalbos specialistės aplankė senelius, suvaidino pirštininių lėlių teatro spektakliuką „Vilkas ir ožiukai“, sudainavo dainelę ir padovanojo savo rankų darbo dovanėles. Ši veikla stiprino vaikų socialinius įgūdžius, pagarbą vyresniems, atjautą ir bendruomeniškumo jausmą.

      Kalbos savaitė vaikams suteikė daug džiugių emocijų, naujų patirčių ir žinių, skatino domėtis lietuvių kalba, tautosaka bei stiprino bendravimo ir kūrybinius gebėjimus.

Logopedė Lina Sadzevičienė ir specialioji pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė

Kovo 18 dieną Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“ vyko ikimokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Ką aš žinau apie Lietuvą“, kurioje dalyvavo trys komandos – iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus bei Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“. Šio renginio tikslas – ugdyti tautiškumo ir pilietiškumo jausmus, meilę savo kraštui bei stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Mūsų darželiui atstovavo „Drugelių“ grupės vaikai: Adas, Mantas M., Markas, Matas, Arijus ir Estela. Jie puikiai pasirodė ir sėkmingai atliko visas užduotis.

Dalyviai atpažino lietuviškus pašto ženklus, sudėjo žodį „Lietuva“, įvardijo kuo daugiau žodžių, prasidedančių raide „L“, dėliojo dėlionę su Lietuvos herbu, pasakojo apie mūsų šalyje natūraliai gyvenančius gyvūnus, atpažino medžius, paukščius bei paaiškino, ką simbolizuoja Lietuvos vėliavos spalvos. Paskutinė užduotis buvo kūrybinė – visų trijų komandų vaikai piešė atvirukus, kuriais vėliau draugiškai apsikeitė.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad visos komandos surinko po lygiai taškų, todėl šioje viktorinoje nugalėjo draugystė. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais ir grįžo kupini gerų įspūdžių bei džiugių emocijų.

„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

„Pelėdžiukų“ grupės vaikų komanda dalyvavo Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų konkurse „Pažink Lietuvą žaisdamas“, kuris buvo skirtas smagiai ir kūrybiškai plėsti vaikų žinias apie Lietuvą. Renginys vyko Smilgių ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo skyriuje, jaukioje ir draugiškoje atmosferoje, kupinoje vaikų smalsumo, bendravimo ir džiugių emocijų.

Renginio pradžioje organizatoriai šiltai pasveikino dalyvius ir supažindino su konkurso eiga bei laukiančiomis veiklomis. Vėliau komandos trumpai prisistatė. Mūsų komanda pristatė Krekenavos krašto lankytinas vietas. Vytautas papasakojo apie Pašilių stumbryną – vietą, kur galima iš arti pamatyti didingus Lietuvos miškų gyventojus. Selina pristatė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką – vieną įspūdingiausių šio krašto sakralinių pastatų. Donatas supažindino su pažintiniu taku Nevėžio upės slėnyje, kviečiančiu pasigrožėti gamta ir upės vingiais. Aironas papasakojo apie Krekenavos apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai, o Luana pristatė smagų ir išmintingą Patarlių taką.

Po komandų prisistatymų dalyviai įsitraukė į įvairias įdomias užduotis. Vaikai azartiškai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Lietuvą. Ieškojo raidžių, skiemenų ir iš jų dėliojo žodžius, skaitė ir rašė. Dirbdami prie išmaniosios lentos atliko užduotis apie Lietuvos gamtą ir miestus. Taip pat skenavo QR kodus, ieškojo raidžių ir iš jų sudėjo Lietuvos miestų pavadinimus. Didelio susidomėjimo sulaukė programavimo veikla – vaikai mokėsi valdyti robotukus šuniukus ir išbandė pirmuosius programavimo žingsnius. Po aktyvių veiklų visi galėjo trumpam atsipūsti ir atsipalaiduoti sensoriniame kambaryje.

Renginio pabaigoje vyko šiltas konkurso aptarimas, dalyviai dalijosi įspūdžiais, o visos komandos buvo apdovanotos. Šis konkursas vaikams suteikė daug džiugių emocijų, skatino bendradarbiavimą, smalsumą ir dar labiau sustiprino jų pažinimą apie Lietuvą mokantis žaidžiant.

 „Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Mokėti suteikti pirmąją pagalbą yra labai svarbu, nes kritinėmis akimirkomis tai gali tiesiogiai lemti nukentėjusiojo gyvybę ir sveikatos būklę, kol atvyks medikai. Tinkami ir laiku atlikti veiksmai gali sustabdyti kraujavimą, išgelbėti nuo uždusimo, sumažinti stresą bei užkirsti kelią būklės pablogėjimui. Tyrimai rodo, kad šalia esantis žmogus gali padidinti nukentėjusiojo galimybę išgyventi net 2–3 kartus. Kartais tokioje situacijoje šalia gali būti tik vaikas, todėl svarbu, kad ir patys mažiausieji turėtų bent pagrindinių žinių apie pirmąją pagalbą. Vaikystė neatsiejama nuo aktyvios veiklos, žaidimų ir dūkimo. Tačiau neretai džiaugsmą aptemdo įvairios traumos – įsibrėžimai, įsipjovimai, nubrozdinimai ar vabzdžių įkandimai. Tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis, bet ir neišsigąsti, nepanikuoti, mokėti iškviesti pagalbą bei padėti draugui.

Kovo 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo mokomąją edukaciją „Pirmoji pagalba – sau ir draugui“. Šios edukacijos tikslas – ugdyti vaikų atsakomybę už savo ir artimųjų sveikatą bei supažindinti su pagrindiniais pirmosios pagalbos veiksmais. Užsiėmimo metu vaikai mokėsi atpažinti pavojų ir galimai pavojingas situacijas, sužinojo, kaip tinkamai iškviesti pagalbą, įvertinti savo galimybes ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Edukatorė Rasa supažindino vaikus su greito reagavimo algoritmu, aptarė įvairias galimas situacijas bei organizavo simuliacinius žaidimus, kurių metu vaikai galėjo praktiškai išbandyti, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju. Taip pat buvo kalbama apie traumų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėje aplinkoje. Edukacijos metu vaikai susipažino su pirmosios pagalbos vaistinėlės turiniu ir pakartojo bendrąjį pagalbos telefono numerį – 112. Užsiėmimas ne tik padėjo įgyti naujų žinių, bet ir ugdė vaikų kritinį mąstymą, drąsą bei gebėjimą nepasimesti netikėtose situacijose.

Tokios edukacijos padeda vaikams suprasti, kad rūpestis vieni kitais yra labai svarbus. Mokydamiesi padėti draugui ar artimajam nelaimės atveju, vaikai ugdosi atsakomybę, atjautą ir supratimą, kad kiekvienas gali prisidėti prie kito saugumo. Juk nelaimės akivaizdoje kartais būtent greita reakcija ir pirmosios minutės gali lemti žmogaus likimą.

                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

1 2 3 59