Projekto tikslas: ugdyti gamtamokslinės kultūros pagrindus, priartinant vaikus prie gamtos, padėti suvokti jos procesus. Gamtamokslinio ugdymo projektą įgyvendino „Kiškučių“ grupės bendruomenė.

Prisiminę saugaus eismo taisykles, vaikai saugiai keliavo miestelio gatvelėmis ant Nevėžio upės tilto. Pasigrožėjo patvinusia upe, gražiais gamtos vaizdais, diskutavo, o kas galėtų gyventi upės vandenyje? Kelyje aptikus balą, matė joje atsispindintį dangų, tyrinėjo balos dugną. Jos vandens vaikai parsinešė į grupę tyrinėjimui „Balos vanduo: švarus ar ne?“, atliko eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, atliko kūrybinį darbelį „Mano akvariumas“, diskutavo „Kada žemė serga?“.

Daug įdomių atradimų vaikai aptiko pievoje. Tyrinėjimai vyko kasdieną. Stebėjo pirmuosius pavasario ženklus: išsiskleidusius lapelius, žydinčias gėlytes, skraidančius vabalėlius, šliaužiančias sraiges. Grupėje piešė, ką matė ir diskutavo, kaip vaikai turi elgtis su pievoje rasta gyvybe.

Toliau tyrinėjimai vyko sode ir praktiniai darbai darželio darže. Sužydėjus sodams, vaikai  grožėjosi žiedų gausa, diskutavo „Kokie požymiai priskiriami pavasariui?“. Jie praktiškai darbavosi darže, pureno žemę, sėjo, sodino įvairias daržoves, domėjosi, kas gyvena žemėje, vartė „Raudonąją knygą“, klausėsi mokytojos pasakojimo apie saugomus gyvūnus, kalbėjosi, kodėl svarbu saugoti miško tylą, kas valo orą.

Keliant ir išbandant įvairias hipotezes, gamtą vaikai galėjo suvokti kaip tyrimo, grožio, gamtonaudos, apsaugos objektą.

           Vyresn. mokytoja Irena Buzienė

       Linkaučių skyriaus vaikučiai su mokytojomis vykdė gamtamokslinį projektą, kurio tikslas buvo padėti vaikams pažinti, saugoti, gerbti ir puoselėti gyvąją gamtą; sužinoti kuo daugiau apie Lietuvos paukščius, aptarti paukščių vietą eko sistemoje; formuoti vertybines nuostatas gamtos atžvilgiu, plėtoti vaikų kūrybinius gebėjimus, saviraišką.

         Vaikai susipažino su Lietuvoje gyvenančiais paukščiais, mokėsi pažinti paukštelius iš balso. Ieškojo, rinko informaciją apie paukščius, mokėsi elgtis gamtoje, jos nežalojant ir neniokojant, kūrė darbelius naudodami antrines ir gamtines žaliavas. Įgytas žinias, patirtus įspūdžius išreiškė per žaidimus, meninę veiklą. Į projekto veiklas buvo įtraukti ir ugdytinių tėveliai. Kartu su vaikais namuose kalė inkilėlius, padarė pristatymą apie pasirinktą paukštelį, gamino darbelius parodai „Prikelti antram gyvenimui“.

Linkaučių skyriaus vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Kojos pėda – svarbaus ir sudėtingo atramos ir judėjimo aparato dalis. Būdama judria kūno atrama, pėda atlieka daug funkcijų, o taip pat įgalinanti žmogų taisyklingai stovėti ir judėti. Jau ikimokykliniame amžiuje sudaroma vaiko plokščiapėdystės profilaktikai palanki aplinka. Kad mažieji augtų sveiki, plokščiapėdystės profilaktinės priemonės buvo taikomos ir „Bitučių“ grupės ugdytiniams įvairiose jų veiklose: grupėje, sveikatos valandėlėse, žaidžiant judrius žaidimus ir pasivaikščiojimo metu.

Vaikštant basomis nelygiu paviršiumi stimuliuojamos pėdų nervų galūnės, stiprinami pėdos raumenys. Grupės vaikai basomis vaikščiojo mokytojos paruoštais jutiminiais takais, kurių paviršiai buvo įvairūs: kietas – nelygus, minkštas – švelnus. Kai kurie vaikai įvardino, ką jautė jų pėdutės: kieta, minkšta, švelnu. Mažiesiems veikla patiko, takeliais vaikščioti norėjo dar ir dar.

Atėjo vasara, pievos pasipuošė geltonų pienių žiedais, kurie pavirto į pūkų jūrą. Pievoje visada galima rasti daug paslapčių, kurias labai įdomu tyrinėti: augalai, šliaužiojantys, skraidantys, ropojantys vabaliukai. Mažieji stebėjo, lietė, skynė, uostė, įvardino spalvas, rodė tai, ką rado, dalinosi su draugais gėlių žiedais, bendravo ir džiaugėsi naujais atradimais.

Ir suaugę, ir maži mankštą mylime visi, o dar smagiau žaisti judrius žaidimus kieme, basomis. Vaikams didelis džiaugsmas, kada pėdutėmis gali prisiliesti prie žolės, takelio, smėlio. Šiltomis saulėtomis dienomis mažieji mankštinosi pievelėje, žaidė basomis smėlio dėžėje, keliavo darželio kiemo takeliais, straksėjo miestelio aikštelėje. Vėliau sužinojo galimybes, ką galima padaryti pėdutėmis ant popieriaus. Vaikai rinkosi spalvas, stojo basomis į vonelę su dažais ir ėjo „popieriniu takeliu“, palikdami geltonos ir žalios spalvos pėdučių atspaudus. Įvardino spalvas, džiaugėsi tuo, ką darė.

Klausant muzikos ir stebint mokytojos šokį su bateliais, vaikai su dideliu malonumu ir emocijomis kartojo tai, ką matė.

Ugdytiniai dalyvavo įvairiose su plokščiapėdyste susijusiose veiklose, kurios žadino smalsumą ir susidomėjimą, skatino bendrauti, o atradimai kėlė malonius išgyvenimus.

„Bitučių“ grupės vyresn. mokytoja Vilma Survilienė