Tikslas. Skatinti vaikų domėjimąsi gamtos mokslais, ugdyti kūrybiškumą, smalsumą, savarankiškumą ir gebėjimą mokytis per praktinius STEAM metodais grįstus bandymus bei tyrinėjimus, atskleidžiančius vandens savybes ir reikšmę gamtoje.

Uždaviniai:

1. Skatinti vaikų smalsumą ir domėjimąsi gamtos reiškiniais, atliekant stebėjimus bei eksperimentus su vandeniu.
2. Ugdyti gebėjimą kelti klausimus, formuluoti hipotezes ir daryti išvadas praktinių veiklų metu.
3. Plėtoti pažinimo, kalbinės raiškos ir kritinio mąstymo įgūdžius per diskusijas, pasakas ir informacijos analizę.
4. Sudaryti sąlygas kūrybiškumui ir saviraiškai, taikant įvairius STEAM metodus.
5. Formuoti supratimą apie vandens svarbą gamtai, žmogui ir augalams, ugdant aplinkosauginį sąmoningumą.

Vykdydami projektą, vaikai atliko įvairius bandymus ir eksperimentus, žiūrėjo mokomuosius filmukus, diskutavo apie matytus vaizdus, analizavo rezultatus, darė išvadas, dalinosi patirtimi ir plėtė turimas žinias. Atlikdami eksperimentą „Lietus puodelyje“, vaikai naudojo ledukus, uždėtus ant maistinės plėvelės, dengiančios šilto vandens puodelius. Jie stebėjo, kaip susiformuoja rasos lašeliai, kurie jungiasi, virsta lašais ir krinta atgal į puodelį. Vaikai susipažino su vandens apytakos ratu: vyresnieji kūrė jo modelius dirbdami grupėse, o jaunesnieji – klijavo supaprastintus modeliukus. Atlikdami bandymą „Vandens lašelis“, vaikai kėlė klausimą: „Ar galima vandens lašelio formos popierinį trafaretą nuspalvinti muilo burbulais?“ Eksperimentas parodė, kad tai įmanoma, o pats procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų. Eksperimento metu, tyrinėdami vandens ciklą, vaikai stebėjo, kaip dėl saulės šilumos vanduo garuoja, kaupiasi ant maišelio sienelių ir virsta dideliais lašais, kurie rieda žemyn. Norėdami išsiaiškinti, ar vanduo reikalingas augalams, vaikai augino pupas maišeliuose, jas kasdien stebėjo, fiksavo augimo procesą kortelėse ir sužinojo, kad augalams būtina šviesa bei vanduo. Taip pat išsiaiškino, kad per didelis saulės kiekis gali būti žalingas – dėl perteklinės drėgmės augalai gali pradėti pūti. Vaikai tyrinėjo gaublį, svarstė, ko Žemėje daugiau – vandens ar sausumos, aiškinosi vandens reikšmę, skyrė gėlą ir sūrų vandenį bei aptarė jų panaudojimo galimybes. Diskutuodami gilino supratimą apie vandens svarbą žmogui ir augalams. Klausydamiesi audio pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, vaikai atsakinėjo į klausimus, analizavo turinį, atkūrė pasakos veikėjų veiksmų eiliškumą, aiškinosi įvykių priežastis ir pasekmes. Eksperimentuodami vaikai susipažino su oro slėgio poveikiu. Oro slėgis – tai nematoma jėga, kurią sukuria oro molekulės. Kai balionas mažėja (pvz., jį suspaudus ar išleidžiant orą), oras butelio viduje susispaudžia ir padidina spaudimą vandeniui. Dėl šio slėgio vanduo verčiamas išeiti lauk per šiaudelį. Šis eksperimentas padėjo vaikams suprasti, kad oras užima vietą, daro spaudimą ir gali judinti skysčius.

Rezultatas. Po atliktų STEAM veiklų, bandymų ir stebėjimų vaikai geriau supranta vandens ciklą gamtoje, žino, iš kur atsiranda lietus ir kur „dingsta“ vanduo. Jie įsitikino, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus tiek žmogui, tiek augalams – be jo nebūtų gyvybės. Suteikus galimybę tyrinėti ir kurti, atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, ugdėsi iniciatyvumas, savarankiškumas ir mokėjimo mokytis įgūdžiai. Vaikai aktyviai įsitraukė į projekto veiklas, noriai dalyvavo diskusijose, drąsiai kėlė klausimus iškilus neaiškumams, dalijosi savo patirtimi ir atradimais.

   „Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė

Balandžio–gegužės mėnesiais „Drugelių“ grupės vaikai vykdė gamtosauginio ugdymo projektą „Draugai gamtai“. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis dažniau kalbama apie klimato kaitą, aplinkos taršą ir gamtos nykimą, ypač svarbu vaikus nuo mažens mokyti gyventi tvariai, formuoti jų atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena.

Projekto tikslas – ugdyti vaikų gamtosauginį ir ekologinį sąmoningumą, skatinti aktyvų dalyvavimą aplinkos tausojime ir formuoti atsakingą požiūrį į gamtą. Vaikai buvo skatinami pažinti gamtos įvairovę, gyvūnus ir augalus, jų tarpusavio ryšius, stebėti gamtos reiškinius, atlikti paprastus eksperimentus, mokytis rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir energiją, kurti darbelius iš antrinių žaliavų.

Vienoje iš veiklų mažieji mokėsi rūšiuoti buitines atliekas: kur dėti plastiko indelius, stiklainius, kartonines dėžes. Pasitelkus edukacinius filmukus ir praktines užduotis, vaikai sužinojo, kad kiekviena atlieka turi savo vietą, ir kad rūšiavimas – svarbus žingsnis saugant gamtą. Jie pagamino mini rūšiavimo konteinerius, kuriuos naudojo žaisdami ir mokydamiesi. Kita reikšminga veikla – išvyka į Panevėžio gamtos mokyklą, kurioje vaikai susipažino su įvairiais gyvūnais, sužinojo, kaip jais rūpintis, stebėjo jų elgesį. Edukacija „Mano mažasis draugas“ padėjo suprasti, kad gyvūnai – mūsų draugai, kuriuos reikia saugoti ir mylėti.

Projekto metu „Drugelių“ grupė taip pat prisijungė prie aplinkos tvarkymo akcijos „Darom“. Vaikai šlavė darželio takelius, grėbė lapus, rinko šiukšles, šakeles ir kankorėžius. Tai buvo prasminga ir džiugi veikla, kurios metu mažieji mokėsi rūpintis bendra aplinka, dirbti komandoje, padėti vieni kitiems. Didelį įspūdį paliko išvyka į Janinos sraigių ūkį Trakiškio kaime, Panevėžio rajone. Vaikai iš arti pamatė įvairias afrikines sraiges, susipažino su jų vystymosi ciklu, galėjo jas liesti ir stebėti. Tai buvo ne tik smagi, bet ir labai informatyvi patirtis, padėjusi vaikams suvokti gyvosios gamtos įvairovę ir grožį.

Projekto metu formavosi ekologiškai sąmoningas požiūris į aplinką: vaikai vis labiau suprato, kad kiekvienas jų veiksmas turi įtakos gamtai. Jie patyrė atradimo džiaugsmą, sužinojo apie žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšį, ugdėsi praktinius aplinkosaugos įgūdžius. Ugdytiniai jautėsi atsakingi už savo aplinką, mokėsi ją saugoti, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir energiją. „Draugai gamtai“ – tai ne tik projektas, bet ir pirmieji žingsniai link atsakingos ir tvarios vaikų pasaulėžiūros formavimo.

                                                                                „Drugelių“ grupės mokytojos Virginija Šašienė ir Odeta Žukauskienė