Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Atlikti bandymą, parodantį, kaip vandenyje gali nardyti vynuogės.
Hipotezė. Ar gali vynuogės nardyti?
Veiklos eiga:
- Į butelį su vandeniu įdėjo keletą vynuogių;
- Stebėjo, ką daro vynuogės;
- Į kitą butelį su gazuotu vandeniu įmetė keletą vynuogių;
- Stebėjo, ką daro vynuogės;
- Nupiešė vynuoges butelyje su paprastu vandeniu ir vynuoges butelyje su gazuotu vandeniu.
Išvada.
- Vynuogės grimzta į dugną, nes yra sunkesnės už vandenį.
- Gazuotame vandenyje vynuogės nardo, nes jos aplimpa angliarūgštės burbuliukais, kurie iškelia vynuoges į paviršių.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Kiekvieno žmogaus tikslas – išmokti ją saugoti, protingai ir atsargiai eikvoti. Juk ne veltui nuo seno žmonija vadovaujasi posakiu „Sveikame kūne – sveika siela“. Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“
Kiekvienais metais balandžio 7 dieną minima Pasaulinė sveikatos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija ir yra Jungtinių Tautų organizacijos dalis. Ji minima jau 74 kartą, kuria siekiama sukurti teisingesnį, sveikesnį pasaulį. Didžiausią įtaką sveikatai turi šie veiksniai: genetiniai ir biologiniai (~20 %), gyvensena ir elgsena (~50 %), aplinka (fizinė, socialinė, sektorinė, politinė, išteklių) (~20 %), sveikatos priežiūra (~10 %). Be to, sveikatai turi įtakos socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas), epidemiologinė situacija ir kt. Norint kuo ilgiau išlaikyti gerą sveikatą, svarbu stiprinti psichikos sveikatą, sveikai maitintis (vartojimui rinktis sveikus maisto produktus, laikytis mitybos režimo), reguliariai būti fiziškai aktyviems, neturėti sveikatai žalingų įpročių, kurti ir gyventi saugioje aplinkoje, grūdinti organizmą, laikytis asmens higienos taisyklių, tinkamai organizuoti, susiplanuoti darbo ir poilsio režimą, saugiai gyventi lytinį gyvenimą.
Kiek kainuoja sveikata? Sveikatą ir jos kainą kiekvienas žmogus vertina individualiai. Įdomu tai, kad sveikatos kaina yra santykinai nedidelė, kai žmogus yra sveikas, ir smarkiai kyla, atsiradus sveikatos sutrikimams. Sveikatos svarbą skirtingai vertina suaugęs, paauglys ar vaikas. Tad kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi, sudarant tam palankią aplinką. Mokykla ar darželis yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.
Balandžio 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ ir Žibartonių skyriaus vaikai paminėjo Pasaulinę sveikatos dieną. Sveikatos specialistė vaikus svėrė, matavo ūgį, pateikė duomenis tėveliams. Vaikai vieni su kitais matavosi, kas didesnis. Auklėtojos su vaikais grupėse atliko kūrybines veiklas: piešė pietų lėkštę, smagiai judėjo, kūrė sveikus ir nesveikus dantukus.
Kaip matome, didžiąją sveikatos dalį sudaro žmogaus gyvensena ir elgsena. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Pavasaris ir šv. Velykos lyg neatsiejamas duetas, kuris džiugina tiek mažuosius, tiek suaugusiuosius. Atgimstanti gamta žadina kūrybiškumą, kuris atsispindi marginant kiaušinius.
Kovo 26 d. į „Drugelių“ grupės kūrybines dirbtuvėles susirinko vaikučių tėveliai. Jie, kartu su mažaisiais, gamino velykines dekoracijas (margučius). Visi smagiai padirbėjo, rezultatas – puikus! Margučiais papuošėme Velykų medį.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, išsprogusių medžių šakelių.
Velykų šventė yra išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir neprisimena, o būtent tradicijų prasmė, simbolika suteikia šventei ypatingos nuotaikos.
Kovo 26 dieną su vaikais ir jų tėveliais paminėjome ateinančias Velykas. Tėveliai atsinešė vazas, o jose išsprogusias medžių šakeles, nes ši šventė buvo ir tebėra siejama su gamtos atgimimu, atsibudimu po ilgos ir sunkios žiemos. Vaikai su tėveliais paruoštas vazas velykiniam stalui puošė įvairiaspalviais kiaušiniais, paukščiukais, spalvotais siūlo veltinio pumpurėliais. Taip bendradarbiaudami su tėveliais ir vaikais prisiminėme apie ateinančias šv. Velykas, jų tradicijas, papročius, burtus.
Linkaučių skyriaus mokytojos Sigita Rimaitienė, Asta Barauskienė
Darželyje vyko etnokultūrinė Velykų šventė „Margučių varžytuvės“. Vaikai susirinko puikios nuotaikos ir nešini margučiais, o juos pasitiko Velykė ir Velykų Zuikis. Vyko margučių parodėlė. Velykė papasakojo vaikams apie senąsias lietuvių Velykų šventės tradicijas, kiaušinių marginimo būdus, spalvas ir jų reikšmes. Vaikučiai pasidalino įspūdžiais kaip jie namuose kartu su tėveliais dažė kiaušinius. Velykė vaikams sekė pasaką – žaidimą „Kaip kiškiai dažė kiaušinius“. Vaikai kartu atliko judesius ir visiems buvo labai linksma. Visų grupių vaikai taip pat ruošėsi Velykoms. Jie deklamavo išmoktus eilėraštukus, dainavo daineles, šoko ratelius apie Velykas ir pavasarį. Velykė pateikė vaikams ir užduotėlių: įminti velykines mįsles ir išmarginti kiaušinius, kuriuos nespėjo „nudažyti kiškiai“. Vaikams puikiai sekėsi ir jų laukė siurprizas – saldus velykinis margutis. Paskui visus vaikučius Velykė pakvietė į kiemą ridenti margučių.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
