Įstaigos emblema

2024 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau   Kov »
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
26272829  
Lankytojai
Šiuo metu: 3
Iš viso: 687602

Mėnesio archyvas: vasario 2024

Tikslas. Sužinoti, kad vieni daiktai vandenyje plūduriuoja, o kiti skęsta.

Hipotezė. Ar mašinos moka plaukti?

Eiga:

1.Vaikai stebėjo ant vandens plūduriuojantį žaisliuką ančiuką.

2. Mažieji leido mašinų modeliukus į vandenį.

3. Plukdė mažus laivelius su spalvotomis burėmis, pūtė, įvardino spalvas.

4. Plukdė didelį laivą.

5. Į laivą dėjo naminių gyvūnų figūrėles, įvardino jas.

6. Iš vandens traukė mašinytes.

Išvada. Plaukia dideli ir maži laivai su keleiviais, o mašinos skęsta.

„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė

Kiekvienas žmogus  turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus. Nuo pat gimimo vaikai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius. Mažiausieji viską liečia bei kiša į burną, vėliau eksperimentuoja leisdami įvairius garsus bei „kuria muziką“ iš namuose esančių puodų ir kitų virtuvės prietaisų. Visi pojūčiai yra itin svarbūs vaiko visapusiškam vystymuisi.

Vasario 22 dieną Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai susipažino su penkiais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Jie savo kūnu bandė eksperimentuoti ir pajausti, kokius pojūčius turi ir kaip jie naudojami. Sveikatos specialistė akcentavo, kad visus pojūčių organus (ausis, akis, nosį, rankas ir liežuvį) reikia plauti, valyti ir laikyti švaroje, nes tai svarbu žmogaus sveikatai. Vaikai pažiūrėjo pamokantį filmuką „Baltprausys“.

Vasario 29 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo aktyvioje veikloje „Mikrobų nebijau, kaip nugalėti juos žinau!“ Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo, kad ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pvz., durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, žaislus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Vaikai sužinojo, kad rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai ir su muilu nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Vaikai atliko eksperimentą „Muilas visagalis“.  Į lėkštę įsipylė pieno ir įbėrė pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus „blogiukus“, sukeliančius ligas). Įkišę pirštą į pieną ir jį ištraukę, vaikai pamatė, kad pirštas lipte aplipęs bakterijomis! Po to purviną pirštuką nusivalė ir kruopščiai nuplovė muiluotame vandenyje. Tuomet vėl įkišo į vandenį su bakterijomis, o tada muilas pademonstravo savo galią: vaikai stebėjo, kaip mikrobai pabėga į šalį. Vaikai liko sužavėti muilo nauda ir poveikiu. Rankų plovimas yra vienas  iš veiksmingiausių ir paprasčiausių būdų, siekiant apsisaugoti  nuo užkrečiamų ligų sukėlėjų. Plaunant rankas muilu, nuo rankų pašalinama 95 proc. mikroorganizmų, tad vaikai prisiminė šešių rankų plovimo žingsnelius, kurie padeda mokytis teisingai plautis rankas. Žiūrėdami Kakės Makės pažintinį filmuką, kurdami savo mikrobą ir spalvindami juos, vaikai  tarsi nusikėlė į tikrą laboratoriją, kurioje pamatė, kaip atrodo įvairios bakterijos, virusai bei grybai,  kokia jų didelė ir nematoma armija.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų asmens higiena privalo rūpintis tėvai. Svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles, nes šie įgūdžiai nesiformuoja savaime, jie specialiai ugdomi suaugusiųjų bei vaikų valios pastangomis. Nesilaikant asmens higienos taisyklių, atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Nepamirškime: mūsų sveikata – mūsų pačių rankose!

                                                    Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Sukonstruoti laivelį ir sužinoti, ko reikia, kad jis plauktų.

Hipotezė. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia.

Veiklos eiga. Su vaikais diskutavome, kas plaukia vandenyje. Nusprendėme sukonstruoti laivelį. Vaikai, laivelio konstravimui, pasirinko kempinėles. Pirmiausia pasigaminome popierines bures, jas užmovėme ant iešmelio. Pagamintas bures įbedėme į kempinėlės centrą. Laivelius sudėjome į indą, pripiltą vandens. Tačiau jie neplaukė! Nutarėme, kad reikia vėjo. Paėmėme šiaudelius ir pūtėme į bures. Laiveliai pradėjo plaukti. Surengėme net laivelių varžybas, kuris laivelis pirmas pasieks kitą krantą.

Išvados. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia. Vaikai, sukonstravę laivelius iš kempinėlių, įsitikino, kad kempinėlės yra lengvos ir puikiai plūduriuoja vandenyje. O kad laivelis plauktų, vėją galima sukelti pučiant orą pro šiaudelį.

                                                                                     „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Išsiaiškinti neįprastus piešimo būdus ir suprasti, kaip tai reikia padaryti.

Hipotezė. Galima piešti ir ant pieno.

Eiga. Vaikai su mokytoja aptarė įvairius piešimo būdus, jų atlikimo techniką. Šiandien vaikams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentinį piešimą ant pieno. Į lėkštutes vaikai įpylė pieno, tada su pipete lašino maistinius dažus. Lėkštutėje su pienu vaikai padarė daug spalvotų taškelių. Įmerkė ausų krapštuką su indų ploviklio lašeliu ir beliko stebėti. Dažai pieną ėmė spalvinti įvairiais raštais, spalvos maišėsi tarpusavyje, atsirado nauja spalva. Spalvos ėmė judėti, skleistis, sudarydamos naujus atspalvius.

Išvada. Vaikai pamatė, kad galima piešti ant pieno. Jie sužinojo, kad indų ploviklis, reaguodamas su riebalais, priverčia pieno molekules judėti. Įvyksta cheminė reakcija, piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia spalvų judėjimą. Judėdamos spalvos sukuria vis naujus atspalvius ir vaizdus.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Naudojant įvairius šviesos šaltinius, tyrinėti šešėlio atsiradimą patalpose.

Hipotezė. Šešėlį padaryti galima ir savo grupėje be saulės šviesos.

Eiga.  Vaikai su savo pasigamintais veikėjais kūrė šešėlių pasaką apie barsuką, kuris keliavo į šiltus kraštus. Vieni vaikai savo sukonstruotų statinių šešėlį apipiešė ir jį spalvino, kiti pasirinktos figūros šešėlį apipiešė ir jį nuspalvino. Tada matavo šešėlius ir objektus. Aiškinosi, ar gali būti spalvoti šešėliai.

Išvada. Šešėlį galima padaryti ir savo grupėje be saulės šviesos. Norint sukurti šešėlį, saulės šviesą galima pakeisti kitais šviesos šaltiniais, pvz.: prožektoriumi, staline lempa. Šešėlis atsiranda objektui užstojant šviesą. Kurdami, tyrinėdami šešėlius ir su jais žaisdami, ugdytiniai pastebėjo, kad keičiasi šešėlio dydis, forma bei ryškumas. Naujai sužinojo ir patys išbandė, kad šešėliai gali būti spalvoti, reikia tik skaidraus ir spalvoto daikto, pro kurį sklinda šviesa; pakeitus šviesos šaltinio kampą, gali pasikeisti šešėlio ilgis ir forma, todėl norint jį nupiešti norimo dydžio, reikia reguliuoti tik apšvietimo kampą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė

      Vasario 15 dieną visa lopšelio-darželio bendruomenė susirinko į šventinį rytmetį švęsti Lietuvos gimtadienio. Šventė prasidėjo iškilmingos trispalvės vėliavos įnešimu ir Lietuvos himno giedojimu. Linksmai nusiteikę ir tautiniais rūbais pasipuošę grupių vaikučiai dovanojo Lietuvai paruoštas menines ir kūrybines dovanas: šokius, eilėraščius ir daineles. Visą savaitę vaikai kalbėjo apie Lietuvą. Susipažino su jos istorija ir pagrindiniais simboliais bei suorganizavo  kūrybinių darbelių parodėlę „Laisvė mano širdelėje“.  Šventės metu pasitikrino ir įtvirtino savo žinias dalyvaudami viktorinoje „Lietuva ir jos simboliai“. Šventėje tvyrojo rami ir jauki aplinka, ugdytiniai buvo geros nuotaikos, laimingi ir laisvi.  Šventės pabaigoje visi vaišinosi ekologiškais lietuviškų sodų obuoliais. Vaikų veiduose spindėjo šypsena.

       Tikimės, kad organizuotos veiklos suteikė ne tik gerų emocijų, bet ir įskiepijo meilę Tėvynei, gimtajam kraštui.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Ypač reikšminga vaikų mityba, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja). Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimo pavyzdys. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jie gauna pakankamai žinių.  Maitinimosi įpročiai formuojasi ankstyvajame amžiuje, o šiuo amžiaus laikotarpiu įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. O kad vaikai žinotų, suprastų sveikos gyvensenos nuostatas ir mokėtų pasirinkti sveikesnius maisto produktus, juos dažniau vartotų, į pagalbą skuba ugdymo įstaigų darbuotojai: mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai. Lietuvoje vis daugiau ugdymo įstaigų įsitraukia į sveikatingumo projektus, organizuojamos sveikatos valandėlės, kurių metu vaikai įgyja žinių apie sveikatą, sveiką mitybą, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai, nuostatos ir sveikatą stiprinanti elgsena.

Vasario 2 ir 15 dienomis Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėse apie sveikatai  palankią mitybą. ,,Kiškučių“ grupės vaikai klausė ,,Meškučio Ledučio istorijos“. Su sveikatos specialiste aptarė, kokie svarbiausi maisto produktai turėtų būti mūsų lėkštėse, įvardijome svarbiausią, be kurio žmogus neišgyventų. Vaikams parodyta ir paaiškinta mitybos piramidės esmė. Išsiaiškinome, kad vaisius, daržoves ir grūdinės kultūros produktus privalome vartoti dažnai, o saldžius ir riebius retai arba tik per šventes. ,,Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo užsiėmime ,,Vaisiai ir daržovės – mano draugai“ . Sveikatos specialistė vaikus supažindino  su  nematytomis ir negirdėtomis vaisių ir daržovių rūšimis, aptarė jų išvaizdą. Išsiaiškinome „kur gyvena vitaminai“, kad vaisių ar daržovių spalva gali būti vienoda, tačiau nauda ir vitaminai skirtingi. Vaikams paaiškinta, kad vartojant pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, geriau veikia virškinimo sistema ir taip natūraliai apsaugo nuo ligų, susijusių su mityba. Užsiėmimo pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį, dalyvavo degustacijoje, užrištomis akimis ragavo vaisius, daržoves, spėliojo jų pavadinimus, taip lavindami  skonio receptorius.

Formuojant sveikatai palankios mitybos įpročius bei gerinant vaikų mitybą, ugdymo įstaigos dalyvauja vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programoje. Jos metu jaunesniojo amžiaus vaikams ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės, pienas ir pieno produktai.

Vaikams svarbu vartoti ne tik naudingus maisto produktus, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas.

Pagrindiniai mitybos principai:

  • Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų, kartą per dieną košę.
  • Vartoti įvairius maisto produktus, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
  • Pratinti vaiką prie skirtingų skonių. Neragautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kartus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
  • Riebią mėsą verčiau keisti į liesą arba į žuvį ar paukštieną.
  • Pirmenybę teikti ne kepimui riebaluose, o virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
  • Perkant pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaityti sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cukraus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
  • Nustatyti mitybos režimą. Valgymams skirti tam tikras valandas ir kaskart stengtis jų laikytis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darželyje ar mokykloje.
  • Ugdyti vaikams maisto kultūrą: visi drauge gaminkite šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunkite televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema.
  • Mėgstamas maistas neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar paskatinimas.
  • Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
  • Norint palepinti vaiką saldumynais rekomenduojama rinktis vaisius.

Tėvų elgesį mėgdžioja vaikai, todėl svarbu nepamiršti valgyti naudingą bei subalansuotą maistą, į savo šeimos meniu įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių, nes jų įpročiai dažniausiai suformuoja ilgalaikius vaiko įgūdžius.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Vasario 14 d. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai vyko į Panevėžio lopšelį-darželį „Dobilas“ ir dalyvavo įstaigos STEAM laboratorijoje „Dobiliukas“ organizuojamoje veikloje „Tvirtas ir judrus“.

Tikslas. Įgyti žinių apie žmogaus kūną; išbandyti programėlę „Animated drawings“.

Hipotezė. Ar galiu būti tyrinėtojas?

Veiklos eiga. Vaikai atidarė Krekenavos lopšeliui-darželiui „Sigutė“ paštininko paliktą dėžę. Joje rado tyrinėtojo laišką, žemėlapį ir archeologo įrankius. Išsiaiškinę žodžio archeologas reikšmę, aptarę įrankių paskirtį, keliavo į žemėlapyje pirmu numeriu pažymėtą kasinėjimų vietą. Joje, pasinaudodami dėžėje rastais įrankiais, atkasė žmogaus griaučių dalis. Mokėsi pavadinti rastus kaulus, sudėti žmogaus skeletą. Sužinojo, jog rentgeno spindulių pagalba galima pamatyti kiekvieno iš mūsų griaučius. Sekdami žemėlapį, antru numeriu pažymėtoje patalpoje žaidė lėlytėmis, imitavo jų judesius ir išsiaiškino, kad žmogaus kūnui griaučiai suteikia atramą ir formą. Trečiu numeriu pažymėtoje vietoje suko užduočių ratą ir išbandė kūno galimybes įveikdami įvairias judėjimo užduotis. Daugiausiai emocijų sukėlė ketvirtu numeriu pažymėta užduotis – vaikų nupieštų žmogeliukų judėjimas naudojant programėlę „Animated drawings“.

Išvada. Vaikams pavyko tapti tyrinėtojais; žmogaus kaulus galima pamatyti rentgeno spindulių pagalba; žmogui griaučiai būtini atramai ir formai suteikti; programėlė „Animated drawings“ „įdeda“ nupieštiems žmogeliukams kaulus, todėl jie gali judėti.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

     Vasario 13 d. lopšelio-darželio kieme vyko triukšminga Užgavėnių šventė. Linksmai nusiteikę į renginį sugūžėjo būrys persirengėlių: raganos, velniai, ožkos, bobos, ubagai. Renginio organizatorė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė supažindino ugdytinius su Užgavėnių tradicijomis. Grupėse vaikai atliko įvairias užduotis, skaitė ir šifravo QR kodus, sužinojo apie Užgavėnes ir jų papročius. Persirengėliai ragino visus bėgti į lauką ir ten dūkti, šėlti ir vyti žiemą iš mūsų kiemo. Šventėje vyko įnirtinga Lašininio ir Kanapinio dvikova. Paskutinėje virvės traukimo rungtyje kovą laimėjo Kanapinis, kuris kvietė visą lopšelio-darželio bendruomenę atsisveikinti su žiema ir laukti ateinančio pavasario. Šokiais, žaidimais ir dainomis triukšmingai vijome žiemą. Kad žiema tikrai išeitų ir nebesugrįžtų, garsiai šaukėme „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ Atsisveikinome ne tik su žiema, bet ir su blogomis mintimis, darbais. Kartu su Gavėnu sudeginome ir nupieštus ar užrašytus blogus darbus bei pasižadėjome būti drausmingais ir draugiškais. Šventės pabaigoje vaišinomės gardžiai kvepiančiais blynais.

Su džiaugsmu laukiame ateinančio pavasario.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Tikslas. Pastatyti bokštą iš ryžių, įsiminti vėliavos spalvas, lavinti smulkiąją pirštų motoriką.

Hipotezė. Ryžius galima nudažyti ir iš jų pastatyti bokštą.

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai mokėsi pažinti Lietuvos vėliavos spalvas. Mokytoja pasiūlė atlikti eksperimentą. Vaikai subėrė ryžius į plastikinius maišelius, įpylė po kelis lašus pasirinktos spalvos dažų. Maišelius sandariai uždarė ir pirštukais ,,dažė“ ryžius. Supylė kruopas į padėklus, paliko džiūti. Ryžiams išdžiūvus, bėrė juos į stiklines, kūrė trijų spalvų bokštus, kuriuos papuošė vėliavėlėmis.

Išvados. Vaikams pavyko nudažyti ryžius ir iš jų pastatyti trijų spalvų bokštą.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė