Įstaigos emblema
„Nykštukų“ grupės vaikučiai, pasipuošę „moliūgo“ kepuraitėmis, keliavo į STEAM veiklą. Veiklos metu vyko pokalbis su vaikais apie daržovę – moliūgą, jo reikšmę ir svarbą žmogui. Aptarėme moliūgų dydžius, svorį, spalvą, žalio ir virto moliūgo skonį. Aiškinomės, kokius patiekalus galima pagaminti iš šios daržovės. Nagrinėdami moliūgo sandarą, skaičiuodami sėklytes, ugdėmės matematinius gebėjimus. Tada atlikome STEAM eksperimentą ir moliūgą pavertėme „vulkanu“. Susipažinome ir prisiminėme emocijas, įvardinome ir bandėme jas parinkti savo moliūgui. Popierinėje lėkštelėje piešėme moliūgą ir jo emocijas. Ugdėme vaikų meninę saviraišką, įgyvendinome kūrybines idėjas. Baigiantis veiklai žaidėme žaidimą-ratelį „Verdu moliūgą, verdu moliūgienę…“
Taikant STEAM metodus stengiamės sudaryti sąlygas vaikams įsitraukti į eksperimentinę gamtamokslinę veiklą, formuoti vaikų kritinį mąstymą, ugdyti meninę ir pažinimo kompetencijas.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Daiva Čeidienė
„Drugelių“ grupės vaikai tyrinėjo moliūgą. Kartu su mokytoja išskobė jo vidų ir rado sėklas, kurias džiugiai skaičiavo. Paskui atliko eksperimentą: į moliūgą įpylė acto, maistinių dažų, įlašino indų ploviklio, įbėrė kelis šaukštus sodos. Sumaišius sodą ir actą, įvyko reakcija, kurios metu susidarė spalvotos putos. Ogi moliūgas pradėjo putoti! Ugdytiniai sužinojo, kas atsitinka, kai sumaišome sodą ir actą (šarminę ir rūgštinę medžiagas). Visiems buvo labai smagu, džiaugėsi, patyrė teigiamų emocijų.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas – sukonstruoti tokį krepšį, kuriame tilptų bent vienas obuolys.
Ugdomi gebėjimai: konstravimo įgūdžiai, kūrybiškumas, vaizduotė, problemų sprendimas.
Ugdytiniai dalinosi patirtimis apie rudens derliaus nuėmimo darbus, jų metu naudojamus įrankius ir daiktus. Atpažino ir pasakė rudens derliaus daržovių ir vaisių pavadinimus. Prieš įgyvendinant iššūkį, sukonstruoti tokį krepšį, į kurį tilptų obuolys, pasižiūrėjo, kokio dydžio obuolius ar kitus vaisius dės į krepšelį. Iš pasirinktų detalių konstravo krepšelius, tikrino, ar telpa obuolys, kiti vaisiai. Į kai kuriuos krepšelius tilpo net keli vaisiai. Atlikę užduotį visi aptarė, ar pavyko sukonstruoti krepšį, į kurį tilptų obuolys. Jei nepavyko, tai ką jie turėtų padaryti, kaip išspręsti susidariusią problemą? Savo krepšelius papildė iškirptais ir nuspalvintais mėgstamais vaisiais ar daržovėmis.
„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė
Vaikų fizinei ir psichinei sveikatai labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Nustatyta, kad išugdytas įprotis aktyviai judėti vaikystėje, gali išlikti ir suaugus. Neabejojama, kad mažų vaikų fizinė sveikata susijusi su šeimos genetiniu polinkiu sirgti tam tikromis ligomis, tačiau taip pat reikšmingai siejasi ir su išorinių veiksnių poveikiu, kurie tampa paveldimais faktoriais. Vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami ir žiūrėdami televizijos laidas, vaizdo juostas, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Vaikai mažai sportuoja, nedaro mankštos, nenori eiti pasivaikščioti į lauką ar aktyviai žaisti. Tačiau sveiko vaiko raidai yra būtinas pakankamas fizinis aktyvumas, kuris yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių ir geresnės gyvenimo kokybės pagrindas. Be to, Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai (2017 m.) rodo, kad trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų prie įvairių įjungtų ekranų laisvadieniais būna daugiau nei dvi valandas, o buvimo prie ekranų trukmė neigiamai susijusi su vaikų fizine ir psichikos sveikata. Šiuo metu jau gana daug atliekamų tyrimų atskleidžia, kad dėl šiuolaikinių technologijų vis mažesni vaikai ir vis daugiau laiko skiria vadinamajai sėdimajai veiklai, kuri, deja, gali pakeisti svarbias vaiko raidą įtakojančias, aktyvias veiklas. Būtent su IT naudojimu labai ankstyvame amžiuje siejamas ir didėjantis skaičius vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ypač dėmesio ir aktyvumo. Įvairių šalių tyrimų duomenimis, emocinių ir elgesio sunkumų turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis siekia nuo 5 iki 20 proc. ir nuolat auga. Psichikos sveikatos problemos taip pat siejamos su šeimos krizėmis (emociškai traumuojantys įvykiai, tėvų skyrybos ar nepilna šeima; ilgalaikis tėvų, ypač motinų, patiriamas stresas).
Rugsėjo 28–29 d. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių bei Žibartonių skyrių vaikai mokėsi stiprinti fizinę sveikatą. Jie dalyvavo netradicinėje, aktyvioje veikloje „Mankšta su kėdute“. Tai mankšta, skirta stiprinti kūno raumenis, gerinti koordinacijai. Fiziniai pratimai pagerina širdies veiklą, virškinimą, nuotaiką, sustiprina kaulus, sumažina, nerimą, stresą, pagerina miegą ir padeda išlaikyti sveikus sąnarius. Reguliari mankšta gali daryti tikrus stebuklus ne tik fizinei, bet ir emocinei būsenai.
Spalio 6 d. buvo paminėta psichikos sveikatos diena. Vaikai dalyvavo praktiniame užsiėmime „Visi mano jausmai svarbūs“. Atlikdami užduotis, vaikai mokėsi susikaupti, įvardinti savo emocijas, išmoko nusiraminimo pratimą.
Norėdami pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą, pirmiausia nuo pat ankstyvos vaikystės turime mokyti vaikus rūpintis sveikata, ugdyti sveiką gyvenimo būdą, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, pratinti juos kasdien užsiimti fizine veikla, išmokti susidraugauti su emocijomis. Tai padės jiems užaugti fiziškai ir psichiškai sveikomis, darniomis asmenybėmis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas – pastatyti tvirtą namelį, kurio nepavyktų nupūsti.
Ugdomi gebėjimai: konstravimas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, komandinio darbo įgūdžiai.
Paklausę pasakos „Trys paršiukai“, su vaikais diskutavome, iš ko statomi namai, kokie jie gali būti, o kokius namelius statė paršiukai? Aptarėme, kas lemia namo tvirtumą. Susiskirstę į komandas, ugdytiniai statė skirtingus namus: iš popierinių ritinėlių, segtukų, jogurtų indelių, iešmelių, pagaliukų, medinių kaladėlių, LEGO kaladėlių, naudojo siūlus, popieriaus juosteles, kempinėles. Pastatę namus, bandė juos nupūsti, kaip tai darė vilkas. Komandų pastatyti nameliai buvo pakankamai tvirti – inžinerinis iššūkis įgyvendintas.
„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė
Gražią popietę susirinkome į „Pelėdžiukų“ grupę. Sugužėjo tėveliai, šurmuliavo vaikučiai nekantriai laukdami ir klausinėdami, o ką gi veiksime visi kartu? Buvo pasiūlyta dalyvauti konkurse, kurį organizuoja VšĮ „Tikra mityba“. Pasitarę kibome į darbus, ir ruošėme pietų lėkštę, kurioje turėjo šypsotis vaisių ežiukas, jo pašonėje puikuotis sveikuolė varškė ir trintos uogytės. Tėveliai atsinešė įvairiausių vaisių, uogų, patys pasirinko kaip atrodys jų ežiukas, vieni ant smeigtukų vėrė uogas, kiti pjaustė, kas norėjo galėjo trinti uogas su trintuvu, su mamyčių pagalba dalijo draugams varškę ir trintas uogas. Šį mūsų patiekalą vaikai skaniai valgė, valgydami juokavo ir dalijosi savo geromis emocijomis. Linksma ir gera matyti, kaip tėveliai bendrauja su vaikučiais, padeda vieni kitiems. Tėvų ir vaikų santykiuose yra svarbu išlaikyti abipusę pagarbą, atsižvelgti į vaiko poreikius, mokėti išklausyti ir padrąsinti. Dėkojame visiems.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
„Pelėdžiukų“ grupės vaikučiai važiavo į stumbriukų krikštynas, kurios vyko Pašilių stumbryne. Čia vaikai rinko vardus dviems stumbriukams, gamino stumbrams tortą iš savo atsineštų daržo gėrybių: burokėlių, morkų, obuolių. Stebėjo šiuos didingus žvėris, laikomus aptvaruose iš tam specialiai įrengtos apžvalgos aikštelės. Greta yra pažintinis Miško takas, kuriuo eidami vaikai sužinojo ir atkreipė dėmesį į informacinius stendus apie miško gyventojus. O kaip gi krikštynos be vaišių ir žaidimų, jų tai pat buvo. Vaikai smaguriavo, linksmai žaidė, bendravo, gėrė ant laužo virta miško uogų arbatą. Grįždami dar aplankėme „Girinio taką“, pailsėjome ant akmens „Rapolo“ ir su daina parvažiavome į darželį.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
