Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti daiktų judėjimą ir suprasti, kad apvalūs daiktai gali riedėti.
Hipotezė. Kaštonas rieda, nes jis apvalus.
Eiga. Vaikai apžiūrėjo kaštonus – lietė juos, pasakė, kad jie rudi, švelnūs, šalti. Išrinko juos iš dėžučių su kankorėžiais ir lazdyno riešutais. Paskui, mokytoja paklausė, kas nutiks, jei kaštoną paleisime nuo lentos. Vaikai gūžtelėjo pečiais. „O ar kaštonas gali riedėti?“ – paklausė mokytoja. Keli vaikai atsakė, kad gali. Po trumpo pasikalbėjimo vaikai leido kaštonus nuo nuolydžio – stebėjo, kaip jie rieda. Bandė keletą kartų leisti juos nuo skirtingų paviršių: paprasto kartono, kartono, dengto burbuline plėvele, putplasčio gabalėlio, medinės raižytos lentelės, dėžutės dangtelio su priklijuotais šiaudeliais. Vaikai pastebėjo, nuo kurio paviršiaus kaštonas nuriedėjo greičiausiai ir toliausiai.
Išvados. Pabandę ridenti kampuotus daiktus, vaikai pastebėjo, kad kaštonas rieda, nes jis apvalus. Kuo paviršius lygesnis – tuo toliau kaštonas nurieda. Kai paviršius minkštas ar nelygus – kaštonas sustoja greičiau.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė




















