„Pelėdžiukų“ grupės vaikų STEAM veikla lauke „Mažieji inžinieriai smėlio šalyje“

Tikslas. Tyrinėti smėlio fizines savybes (drėgną ir sausą), suprasti, kaip smėlis sugeria vandenį, ugdyti erdvinį mąstymą kuriant statinius iš smėlio ir geometrinių figūrų, pažinti Lietuvą per simbolinius statinius.

Hipotezė. Spėjame, kad šlapias smėlis yra sunkesnis už sausą, kad smėlis sugeria vandenį tik tada, kai apačioje nėra kito pagrindo. Taip pat spėjame, kad važiuoti su mašinėle per sausą smėlį yra sunkiau nei per kitas dangas.

Veiklos eiga:

1. Vaikai tyrinėjo sausą ir šlapią smėlį – lietė, lygino jų tekstūrą, svėrė, matavo vienodais indais.
2. Stebėjo, kaip vanduo įsigeria į smėlį, bandė suformuoti ežerą – išbandė, kaip vanduo laikosi ant plikos žemės ir ant plastikinio pagrindo.
3. Lygino, kuri danga tinkamesnė mašinėlėms važiuoti – smėlis, žolė ar mediena.
4. Kūrė „Smėlio miestą“ iš smėlio ir geometrinių formų – miestui suteikė pavadinimą „Vilnius“, susipažino, kad tai yra Lietuvos sostinė.
5. Vaikai skaičiavo pastatus, lygino jų aukštį, formas, analizavo skaičių.

Išvados:

• Šlapias smėlis yra sunkesnis nei sausas, nes sugeria vandenį.
• Smėlis sugeria vandenį, tačiau be pagrindo (pvz., plastiko) vanduo greitai išbėga – plastikinis pagrindas būtinas ežerui suformuoti.
• Mašinėlėms sunkiau važiuoti per sausą smėlį nei per žolę ar medieną, tačiau šlapiame smėlyje gerai matosi vėžės.
• Vaikams pavyko pastatyti miestą iš geometrinių formų – lavėjo jų erdvinis mąstymas ir kūrybiškumas.
• Vaikai parodė susidomėjimą geografija, susipažino su Vilniumi ir jo reikšme, savarankiškai skaičiavo bei analizavo pastatų skaičių.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė