Įstaigos emblema

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Lankytojai

Šiuo metu: 1
Iš viso: 682152

Kasmet kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena. Žemės dienos tikslas – atkreipti dėmesį į gamtos svarbą ir reikšmę mūsų gyvenimui, mus supančią aplinką, neatsakingą vartojimą ir susimąstyti apie atsakomybę už  planetos išsaugojimą.

Minėdami šią svarbią Žemei dieną „Bitučių“, „Drugelių“, „Nykštukų“, „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai su mokytojomis susirinko pasikalbėti apie mūsų visų žemę, kodėl svarbu ją saugoti ir tausoti. Susirinkę gamtos mylėtojai kalbėjosi apie šiukšlių daromą žalą mūsų aplinkai ir gamtai bei šiukšlių rūšiavimo naudą, apie gėlo vandens svarbą ir taupymą. Atliko „Žemės“ paskirtas įvairias užduotis. Kiekvienos grupės ugdytiniai pasveikino sugrįžusius paukštelius pasipuošę paukščių karūnomis, kaukėmis, piešinėliais, darbeliais bei klegėdami paukštelių garsų pamėgdžiojimais. Renginio metu gera ir smagu buvo girdėti „Pelėdžiukų“ grupės ugdytinių Džiugo, Domanto ir Miglės deklamuojamą eilėraštį „Žemei“, „Nykštukų“ grupės ugdytinių Eglės ir Rugilės deklamuojamus eilėraščius „Mylėkim žemę“, „Vyturėlis“ bei „Nykštukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikų kartu atliekamą dainą „Kas tu esi?“, „Pelėdžiukų“ dainuojamą „Dūdučių dainelę“.

Rūpintis Žemės išsaugojimu galime visi. Mūsų visų rankos gali daryti kad ir mažus, bet labai svarbius darbus: tvarkyti aplinką, kurioje gyvename, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį. Mylėkim ir saugokim Žemę, juk ji mūsų – vaikų.

Mokytojos Margarita Stasevičienė, Giedrė Survilienė

Vaikų darželis – tai vieta, kur vaikas išmoksta draugauti bei vysto socialinius gebėjimus, tačiau nėra jokios garantijos, kad vaikų santykiai gerai susiklostys. Vaikų darželyje taip pat gali egzistuoti hierarchija tarp vaikų, kitų vaikų atstūmimas, priekabiavimas ar įvairūs konfliktai tarp silpnesnių ir stipresnių vaikų. Darželyje pasitaiko visko tarp vaikų – spardymasis, kandžiojimasis,  stumdymasis, bjaurūs žvilgsniai, silpnesnio vaiko mėgdžiojimas ar pašaipos iš jo.

Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. Anot ankstyvojo ugdymo psichologės Giedrė Sujetaitės-Volungevičienės, jau nuo 3 metų vaikai pradeda aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius dalykus.

Jau po truputį šiuolaikinio gyvenimo dalimi tampa robotai ir vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus, integruodamos robotus į mokymo procesus. Jų pagalba  moksleiviai gali įgyti naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Kovo 22 dieną  Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo edukaciją „Robotukas linksmai“. Į ugdymo įstaigą atskubėjo linksmasis robotukas Tukas.  Robotukas atrodo linksmai ir net juokingai, tačiau jis mokėjo ne tik juokauti, bet ir kartu padėti vaikams suprasti skirtumus tarp juoko ir pajuokos, pikto juoko ir ironijos, sarkazmo ir žeminimo.  Edukacijos metu vaikai klausėsi komiškų situacijų, mokėsi atskirti humorą nuo patyčių, išlaikyti emocinę harmoniją ir neperžengti ribų, kada humoras lieka juokingu tik pačiam juokaujančiam, kitam ar kitiems, sukeldamas stresą ir neigiamas emocijas. Robotukas palietė vaikų širdis. Pasisėmę teigiamų emocijų, vaikai aptarinėjo Robotuko išdaigas ir pamokymus. Geros nuotaikos skalė stipriai pakilo į viršų ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Robotukui asistavo „Mažųjų ugdymo“ vedėjas Vilmantas.

Dalijamės patarimais, kokių žingsnių imtis, pastebėjus skaudinimą ar patyčias:

  1. Atkreipiame dėmesį: „Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).“
  2. Nustatome bendravimo kultūros normas: „Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais (priimame žaisti, stengiamės susitarti).“
  3. Pamokome apsiginti: „Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O jei jis nesiliauja skaudinti, ieškok pagalbos.“
  4. Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas. „Pastebėjau, kad Tomas nežino, kada įskaudina, o Lina negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Grupėje jie susiginčijo dėl žaislų.“

Patyčių mažinimą vienas asmuo neatliks, to turi siekti kiekvienas bendruomenės narys. Vieninga bendravimo kultūra padės užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir mokysis būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Ši diena skirta visame pasaulyje didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių šį sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą. Trečio mėnesio 21-oji diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais (trisomija), kurie ir sukelia Dauno sindromą.

Mūsų darželis taip pat prisijungė prie šios akcijos. Visas kolektyvas kartu su vaikais dėvėjo skirtingas kojines. Mes visi skatiname toleranciją, mažiname atskirtį bei formuojame sveiką visuomenės požiūrį į Dauno sindromą turinčius žmones. Grupėse vaikai spalvino skirtingas kojines.

                                                                  Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė

          Kovo 20 dieną Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Sukam, sukam galveles“. Viktorinoje dalyvavo mūsų darželio priešmokyklinukų komanda. Po visų komandų prisistatymų vaikų laukė įdomios užduotėlės, kurių metu vaikai lavino komunikavimo kompetenciją, aktyvino mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius. Komandos atliko po keturias užduotis. Pirmoje užduotyje vaikai pasikartojo jau išmoktas raideles, nustatinėdami paveikslėlių pirmą garsą. Antroje užduotyje prisiminė sveikos gyvensenos pricipus, grupuodami, kas sveika, o kas ne. Trečioje užduotyje grupavo gyvūnus: kas skrenda, eina ir ropoja, o kas plaukia. Labiausiai patikusi vaikams užduotis ‒ balionų dalybos. Vaikams reikėjo susiskaičiuoti, kiek gavo iš viso balionų ir juos pasidalinti po lygiai. Renginio pabaigoje vaikus pradžiugino dovanėlės ir įteiktos padėkos.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

          Kovo 4–8 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Linkaučių skyriuje buvo įgyvendinamas prevencinio kalbos ugdymo projekto „Žingsneliai į gražią kalbą“ I etapas. Projekto tikslas – skiepyti vaikams meilę knygai, norą ją pažinti, kurti, tyrinėti. Įgyvendinant projekto veiklas buvo vykdoma kalbos ugdymo savaitė „Draugystė su knyga“, kurią organizavo ir įgyvendino švietimo pagalbos specialistės ir meninio ugdymo mokytoja. Penkias dienas vyko skirtingos veiklos, kurios skatino pažinti, kurti ir tyrinėti knygas. Pirmąją dieną vyko veikla „Aš ir mano mėgstamiausia knyga“.  Šią dieną vaikai kartu su Zuikiu, Kake Make ir Netvarkos Nykštuku išsiaiškino, kas yra knyga, kokios būna knygos, kodėl reikia mokytis pažinti raideles ir kodėl geriau skaityti knygas nei žiūrėti televizorių. Vaikai pristatė savo mėgstamiausias knygeles, atsineštas iš namų, ir klausėsi pasirinktų knygelių skaitymo. Antrąją dieną „Kiškučių“ grupės vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Ten susipažino su biblioteka, sužinojo, kaip galima pasiimti knygeles ir vėl jas grąžinti, klausėsi  pamokančios Kakės Makės istorijos. Trečiąją projekto dieną pojūčių kambaryje klausėsi pasakos „Spalvų namelis“. Vaikai turėjo galimybę ne tik klausytis pasakos apie spalvas, bet ir pojūčiais tyrinėti spalvas, kiekvienai spalvai mėgino atrasti tinkamą iliustraciją, priskirti garsą. Ketvirtąją projekto dieną buvo organizuojamos „Kūrybinės dirbtuvėlės“. Šią dieną vaikai gamino knygeles bei išbandydami „Ebru“ techniką – piešimą ant vandens, kūrė knygelėms skirtukus. Penktąją dieną buvo organizuojama lopšelio-darželio bendruomenės akcija „Padovanok knygą senelių namams“. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su švietimo pagalbos specialistėmis ir meninio ugdymo mokytoja aplankė Krekenavos senelių globos namus ir juose gyvenančius senelius. Jiems padovanojo tėvelių suneštas knygeles. Mažieji ugdytiniai į senelių namus įnešė vaikiško džiugesio ir linksmino senolius  dainelėmis ir eilėraščiais. Kovo 8-tosios proga moterims buvo dovanojamas tulpės žiedelis, kuris suteikė teigiamų emocijų.

         Projekto metu vykdytos veiklos ne tik padėjo plėtoti vaikų kalbą, kūrybiškumą, skiepijo meilę knygai, bet ir ugdė pagarbą seniems žmonėms.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.  Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas,  sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.

Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai.  Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai.  Iš vandens  Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai  su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.

Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

          Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ mokytojos ir vaikai mus pakvietė į ikimokyklinukų viktoriną „Ką aš žinau apie Lietuvą?“. Pasiruošę ir pasipuošę tautiniais rūbais, išvykome į Ramygalą. Mūsų komandą sudarė šeši nariai ir palaikymo atstovai. Viktorina prasidėjo komandos ir narių prisistatymu. Kiekvienas komandos narys turėjo galimybę nukabinti nuo medžio spalvotą užduotį ir atnešti komandai ją išspręsti. Teko sudėlioti dėlionę, atsakyti į klausimus, rasti Lietuvos gyvūnus ir juos įvardinti, apibraukti Lietuviškus pašto ženklus, paaiškinti Lietuvos vėliavos spalvų reikšmes, rasti gintarą smėlyje, nupiešti bei sudėlioti žodį Lietuva. Kiekvienai užduočiai atlikti skirtas laikas, laikui pasibaigus nuskambėdavo gongo garsas. Visi komandos nariai turėjo galimybę pristatyti atliktą užduotį, atsakyti į klausimą. Komisijai suskaičiavus komandų surinktus taškus išsiaiškinome, kad nugalėjo draugystė, nes vaikai daug žinojo apie Lietuvą ir atliko visas užduotis. Kiekvienas džiaugėsi gauta padėka, saldžia dovanėle ir grupės biblioteką papildžiusia nauja knygute „Boružė Liputė ieško namų ir draugų“. Padėkojome ir mes už bendradarbiavimą, galimybę parodyti savo išmoningumą bei žinias, o viktorinos pabaigą vainikavo visų šokis ratelyje skambant dainai apie Lietuvą.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė

         Kovo 6 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija ,,Mes – gamtos vaikai 2024“. Šioje konferencijoje dalyvavo aštuonios komandos. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai pristatė savo atliktą STEAM veiklą  „Šviesa ir šešėlis“. Vaikai pasakojo ir komentavo, ką jie darė ir ką pastebėjo, perteikė gamtamokslinę informaciją, uždavė įdomių klausimų, keitėsi žiniomis, dalinosi patirtimi su draugais. Įgavę naujos patirties, linksmi ir apdovanoti grįžo į savo darželį, o sugrįžę draugams pasakojo savo įspūdžius.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

Nuostabus žygis gražiais miškais saulėtą dieną prasidėjo nuo Rodų miško ir baigėsi Pašilių miške. Mažuosius žygeivius vedė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos bibliotekos darbuotoja, grupės ugdytinio nuostabi mama Monika Knizikevičienė. Keliaujant ji pasakojo daug įdomybių apie gamtą, skatino vaikus spęsti iškilusias problemas, atlikti stebėjimo užduotis. Parodė, kaip teisingai naudotis žemėlapiu, kėlė klausimus, į kuriuos vaikai ieškojo atsakymų: kuo skiriasi griovys nuo upelio, ar miškas turi internetą, koks jis, kieno pėdsakai, kokių ženklų gali rasti gamtoje, kaip ir kur užkurti saugiai laužą, kas ras tinkamiausią būdą apeiti klampią vietovę? Ir dar daugiau apie gamtą…

Ką vaikai pamatė, išgirdo, sužinojo, pajuto, tėveliams papasakojo sugrįžę į namus.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Kiekvienas žmogus  turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus. Nuo pat gimimo vaikai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius. Mažiausieji viską liečia bei kiša į burną, vėliau eksperimentuoja leisdami įvairius garsus bei „kuria muziką“ iš namuose esančių puodų ir kitų virtuvės prietaisų. Visi pojūčiai yra itin svarbūs vaiko visapusiškam vystymuisi.

Vasario 22 dieną Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai susipažino su penkiais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Jie savo kūnu bandė eksperimentuoti ir pajausti, kokius pojūčius turi ir kaip jie naudojami. Sveikatos specialistė akcentavo, kad visus pojūčių organus (ausis, akis, nosį, rankas ir liežuvį) reikia plauti, valyti ir laikyti švaroje, nes tai svarbu žmogaus sveikatai. Vaikai pažiūrėjo pamokantį filmuką „Baltprausys“.

Vasario 29 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo aktyvioje veikloje „Mikrobų nebijau, kaip nugalėti juos žinau!“ Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo, kad ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pvz., durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, žaislus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Vaikai sužinojo, kad rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai ir su muilu nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Vaikai atliko eksperimentą „Muilas visagalis“.  Į lėkštę įsipylė pieno ir įbėrė pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus „blogiukus“, sukeliančius ligas). Įkišę pirštą į pieną ir jį ištraukę, vaikai pamatė, kad pirštas lipte aplipęs bakterijomis! Po to purviną pirštuką nusivalė ir kruopščiai nuplovė muiluotame vandenyje. Tuomet vėl įkišo į vandenį su bakterijomis, o tada muilas pademonstravo savo galią: vaikai stebėjo, kaip mikrobai pabėga į šalį. Vaikai liko sužavėti muilo nauda ir poveikiu. Rankų plovimas yra vienas  iš veiksmingiausių ir paprasčiausių būdų, siekiant apsisaugoti  nuo užkrečiamų ligų sukėlėjų. Plaunant rankas muilu, nuo rankų pašalinama 95 proc. mikroorganizmų, tad vaikai prisiminė šešių rankų plovimo žingsnelius, kurie padeda mokytis teisingai plautis rankas. Žiūrėdami Kakės Makės pažintinį filmuką, kurdami savo mikrobą ir spalvindami juos, vaikai  tarsi nusikėlė į tikrą laboratoriją, kurioje pamatė, kaip atrodo įvairios bakterijos, virusai bei grybai,  kokia jų didelė ir nematoma armija.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų asmens higiena privalo rūpintis tėvai. Svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles, nes šie įgūdžiai nesiformuoja savaime, jie specialiai ugdomi suaugusiųjų bei vaikų valios pastangomis. Nesilaikant asmens higienos taisyklių, atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Nepamirškime: mūsų sveikata – mūsų pačių rankose!

                                                    Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė

1 2 3 44